Spalį paskelbtame tyrime pateikta įrodymų, kad Tauros oro pajėgų bazėje netoli Gvajakilio uostamiesčio yra orlaivių, pastatyta dešimtys palapinių vyksta infrastruktūros darbai.
Bazės plėtra vyksta praėjus mažiau nei metams po referendumo, per kurį Ekvadoro gyventojai atmetė siūlymą leisti šalyje steigti užsienio karines bazes.
JAV kariškių buvimas šalyje sukėlė abejonių dėl jo teisėtumo, taip pat ir tarp aukšto rango Ekvadoro kariuomenės pareigūnų.
Nors Brazilijos prezidento rinkimuose pripažino L. da Silvos pergalę reikalauja paaiškinimo: kai kas kelia abejonių
D. Noboa sekmadienį pareiškė, kad JAV kariškiai ten vykdo tik laikiną veiklą pagal abiejų šalių bendradarbiavimo susitarimus.
„Kartais vykdoma konkreti misija, kartais – konkreti operacija. Mes bendradarbiaujame. Tai ne Amerikos, o Ekvadoro bazė“, – žiniasklaidos priemonei „Altavoz“ sakė jis.
Susiję straipsniai
Per interviu D. Noboa nekomentavo orlaivių buvimo ir išsisuko nuo žurnalisto prašymo apsilankyti Tauros bazėje.
AFP nustatė, kad nuo birželio iki spalio vidurio į bazę buvo atlikta apie 20 JAV karinių skrydžių., taip pat gavo dokumentų, susijusių su JAV karių buvimu šalyje.
Agentūra taip pat gavo rugsėjį parašytą laišką, kuriame tuometinis oro pajėgų vadas generolas Mauricio Salazaras prašė kariuomenės įvertinti šio dislokavimo teisėtumą.
Vėliau M. Salazaras buvo atleistas iš pareigų ir perkeltas į žemesnes pareigas.
Kitas ir Vašingtonas stiprina bendradarbiavimą kovojant su narkotikų gabenimu regione, nors JAV kariškių buvimo šalyje mastas nėra visiškai aiškus.
D. Noboa tvirtino, kad Tauros bazėje buvę JAV kariškiai dalyvavo tik konkrečiose misijose, pavyzdžiui, vykdė žvalgybinius skrydžius dronais.
Keli į Taurą atskridę orlaiviai buvo susiję su JAV kariniais objektais, tokiais kaip Jūrų pėstininkų aviacijos bazė „Cherry Point“ Šiaurės Karolinoje ir Doverio oro pajėgų bazė Delavere. Jų maršrutuose taip pat buvo sustojimų Puerto Rike ir Panamoje.



