Penkių Europos valstybių – Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo ir Danijos – lyderiai paragino stiprinti Europos Sąjungos santykius su Jungtine Karalyste. Svarstomas glaudesnis bendradarbiavimas energetikos, gynybos ir ekonomikos srityse, taip pat jaunimo mainų galimybės.
Tačiau ar šis suartėjimas galėtų tapti pirmuoju žingsniu britams grįžtant į Europos Sąjungą?
„Brexitas“ – vienas nesėkmingiausių įvykių Didžiosios Britanijos istorijoje
Prieš dešimtmetį vykęs „Brexit“ referendumas neapsiėjo be Rusijos įsikišimo: „Tada nesuvokėme masto“
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė, kad per penkerius metus nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos britai turėjo pakankamai laiko įvertinti savo sprendimo pasekmes.
Pasak jo, britai negavo ir dalies to, kas buvo žadama prieš referendumą, įskaitant ypatingus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.
„Atsiminkite, kas buvo žadama – kad Jungtinė Karalystė turės specialiuosius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Deja, tai neįvyko. Atvirkščiai, matome netgi komplikacijų, ir tai, žinoma, susiję su Trumpo administracijos veiksmais“, – sakė P. Auštrevičius.
Europarlamentaras neslepia, kad pats pritartų Jungtinės Karalystės sugrįžimui į Europos Sąjungą.
Susiję straipsniai
„Jeigu pasižiūrėtume plačiau, „Brexitas“ yra vienas nesėkmingiausių šiuolaikinės Didžiosios Britanijos istorijos įvykių. Be jokios abejonės, tai nenuneigiamas faktas. Žinoma, tai nepridėjo jokių privalumų ir pačiai Europos Sąjungai, kai ji staiga neteko vienos didelės ir įtakingos valstybės narės. Visuomet pasisakyčiau už tai, kad reikėtų ieškoti kelio atgal. Galbūt taip ir atsitiks“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad toks sprendimas pirmiausia priklausytų nuo pačių britų.
„Tai labai politinis procesas. Jungtinė Karalystė, remdamasi piliečių valia ir politinės sistemos sprendimais, turėtų apsispręsti, ar grįžimas numatomas šios kartos laikotarpiu, ar galbūt reikėtų jį šiek tiek atidėti į ateitį“, – sakė europarlamentaras.
Britai persigalvojo? Apklausos rodo ryškų nuotaikų pokytį
Seimo narė, buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė atkreipė dėmesį, kad britų visuomenės požiūris į „Brexitą“ gerokai pasikeitė.
Politikė rėmėsi rugsėjo 24–25 dienomis atlikta ir rugsėjo 30 dieną paskelbta visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „YouGov“ apklausa.
Jos duomenimis, 63 proc. britų „Brexitą“ vertina kaip nesėkmę, o 59 proc. palaiko Jungtinės Karalystės sugrįžimą į Europos Sąjungą. Tačiau dar daugiau – 73 proc. – pasisako už glaudesnius santykius su ES net ir neatkuriant narystės bendrijoje, bendrojoje rinkoje ar muitų sąjungoje.
„63 procentai visuomenės pasakė, kad „Brexitas“ buvo žala Jungtinei Karalystei arba kad lūkesčiai, kurie buvo siejami su atsiskyrimu nuo Europos Sąjungos, neišsipildė. 59 procentai sako, kad balsuotų jau kitaip – balsuotų už pasilikimą Europos Sąjungoje, norėtų, kad Jungtinė Karalystė grįžtų į Europos Sąjungos glėbį ir taip palengvintų ekonominius santykius bei judėjimo laisvę“, – teigė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Vis dėlto apklausos rezultatai neleidžia tiesiogiai teigti, kad 59 proc. britų būtinai balsuotų už sugrįžimą naujame referendume. Tyrimas matavo pritarimą narystės atkūrimui, o ne konkretaus būsimo referendumo rezultatą.
Svarbiausia, pasak Seimo narės, kad glaudesnių santykių su Europa nori gerokai daugiau britų nei visiško narystės atkūrimo.
„Įdomiausia, kad didžiausias procentas – daugiau kaip 70 procentų apklaustųjų – pasisakė ne už stojimą atgal į Europos Sąjungą, o už glaudesnį bendradarbiavimą“, – sakė politikė.
„YouGov“ tyrimo rezultatai atskleidžia svarbų skirtumą: britų nusivylimas „Brexitu“ nebūtinai reiškia norą nedelsiant grįžti į Europos Sąjungą. Dalis visuomenės palankiau vertina galimybę atkurti ekonominius ir politinius ryšius išsaugant dabartinį šalies statusą.
Pažadėjo mažesnę imigraciją, bet sulaukė priešingo rezultato
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė priminė, kad vienas pagrindinių „Brexito“ šalininkų argumentų buvo pažadas sumažinti imigraciją ir suteikti britams daugiau galimybių savarankiškai kontroliuoti šalies sienas.
Tačiau, anot jos, sumažėjus atvykstančiųjų iš Europos Sąjungos, gerokai išaugo migracija iš trečiųjų valstybių.
„Imigracija iš Europos Sąjungos ženkliai sumažėjo – daugiau nei 60, o gal net 80 procentų sumažėjo atvykstančiųjų iš Europos Sąjungos valstybių. Tačiau iš trečiųjų valstybių atvyksta 165 procentais daugiau asmenų. Taigi matome, kad iš principo migracija į Jungtinę Karalystę bendra apimtimi nė kiek nesumažėjo, kaip tik padaugėjo, bet jos sudėtis visiškai pasikeitė“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Seimo narė taip pat teigė, kad „Brexitas“ neigiamai paveikė šalies ekonomiką.
„Analitiniai centrai yra paskaičiavę, kad darbo našumas yra 4 procentais mažesnis, palyginti su tuo, jeigu Britanija būtų likusi Europos Sąjungoje, o bendrasis vidaus produktas – 6–8 procentais mažesnis. Taigi matome ir ekonominę šio žingsnio nenaudą, ir neigiamas žmonių nuotaikas“, – sakė politikė.
Vis dėlto vieną pasitraukimo iš Europos Sąjungos privalumą ji įžvelgia – galimybę savarankiškiau priimti politinius ir ekonominius sprendimus.
„Vienu atžvilgiu „Brexitas“ pasiteisino – Jungtinė Karalystė gali laisviau priimti sprendimus, sudaryti prekybines sutartis su pasauliu. Vienas teigiamų aspektų, mano manymu, yra tai, kad jos niekas nevaržo priimant sprendimus dėl paramos Ukrainai. Britai drąsiai, vieni pirmųjų pasisako už paramą Ukrainai ir biudžete toliau numato ne vieną milijardą svarų“, – teigė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Europoje bręsta naujas konfliktas dėl britiškų prekių?
P. Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Karalystės norą suartėti su Europos Sąjunga skatina ne tik saugumo situacija, bet ir galimi nauji ekonominiai apribojimai.
Pasak jo, Londone nerimaujama dėl principo „Pagaminta Europoje“, pagal kurį pirmenybė galėtų būti teikiama Europos Sąjungoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms.
„Jungtinė Karalystė nerimauja, kad dėl principo „Pagaminta Europoje“, kai pirmenybė suteikiama Europos Sąjungoje pagamintiems produktams ir paslaugoms, ji gali būti papildomai diskriminuojama. Europos Sąjunga labai aktyviai prekiauja su Jungtine Karalyste, ir tas principas, jeigu pradės galioti, gali mažinti prekybos apimtis. Jungtinės Karalystės gamintojai ar tiekėjai gali pajusti tam tikrą diskriminaciją“, – sakė europarlamentaras.
Jo teigimu, Europos Sąjungos valstybės dėl šio klausimo nėra vieningos.
„Kai kurios valstybės narės pasisako už lankstų šio principo taikymą Jungtinės Karalystės atžvilgiu, tačiau Prancūzija laikosi priešingos pozicijos – siekia gana griežtai įgyvendinti tą principą ir taip dar labiau išstumti Jungtinę Karalystę“, – aiškino P. Auštrevičius.
Europarlamentaro nuomone, jei Europa nori glaudesnio britų dalyvavimo bendroje gynyboje, ji turėtų ieškoti kompromisų ir ekonomikos srityje.
„Kalbame apie šimtus milijardų eurų prekybos apimtis. Daugelis darbo vietų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje nuo to priklauso. Todėl jeigu norime Jungtinę Karalystę matyti labiau įsitraukusią į Europos saugumo ir gynybos reikalus, galbūt būkime šiek tiek lankstesni ir raskime sprendimą ir ekonominėse srityse“, – siūlė P. Auštrevičius.
Ar grėsmės sugrąžins britus į Europą?
Nors galimas Jungtinės Karalystės sugrįžimas į Europos Sąjungą išlieka politiniu svarstymu, P. Auštrevičius įsitikinęs, kad saugumo situacija jau dabar skatina abi puses ieškoti bendrų sprendimų.
Jo nuomone, ypač svarbus bendradarbiavimas gynybos srityje, taip pat jaunimo mainai, kurie ilgainiui galėtų pakeisti būsimų kartų požiūrį į Europos integraciją.
„Kiek mūsų jaunimas bendraus tarpusavyje, pažinos vieni kitus, galbūt nulems ir ateities politinius sprendimus. Jungtinės Karalystės švietimo sistema labai daug prarado, universitetai labai daug prarado, nes europiečiai ten nebevažiuoja dėl pablogėjusių sąlygų“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Europarlamentaras tikisi, kad geopolitinė padėtis taps papildomu postūmiu glaudesniems santykiams.
„Labai tikiuosi, kad išaugusios saugumo grėsmės privers ir Europos Sąjungą, ir Jungtinę Karalystę bendradarbiauti glaudžiau ir daugiau. Tai, mano manymu, gali būti labai geras pagrindas jau artimiausioje ateityje pažvelgti, ką galime pradėti daryti kartu ir giliau“, – sakė P. Auštrevičius.
Taigi, nors Jungtinės Karalystės sugrįžimas į Europos Sąjungą kol kas nėra artimiausios politinės darbotvarkės klausimas, abiejose pusėse stiprėja argumentai glaudesniam bendradarbiavimui.
Tačiau lieka esminis klausimas: ar britai nori ištaisyti „Brexito“ pasekmes, ar iš tiesų yra pasirengę atsisakyti paties „Brexito“?




