„Tai ilgiausia ir didžiausia kada nors užfiksuota kibernetinio šnipinėjimo operacija prieš Bulgarijos administraciją“, – žurnalistams sakė skaitmenizacijos ministras Ivanas Vasilevas.
Pasak ministro, programišiai gavo prieigą prie valstybės institucijų naudojamų dokumentų apsikeitimo sistemų ir pavogė duomenų, kurių apimtis prilygsta daugiau kaip 62 mln. puslapių.
Tačiau, pridūrė jis, nėra įrodymų, kad ši informacija būtų patekusi į tamsųjį internetą.
Susiję straipsniai
„Nustatėme, kad kelios tarptautinės programišių grupuotės į Bulgarijos sistemas įsilaužė dar 2021 metais“, – sakė I. Vasilevas, nenurodydamas, iš kokių šalių jos veikė.
Pasak jo, tarp pavogtos informacijos buvo ir neskelbtinų duomenų apie Bulgarijos valstybinių institucijų funkcionavimą.
Byla perduota prokuratūrai, ji tirs, ar dėl įsilaužimo atsakomybės tenka ir pačioms Bulgarijos valdžios institucijoms.
„Šiuo metu nėra įrodymų, kad būtų pavogti Bulgarijos piliečių asmens duomenys“, – pridūrė I. Vasilevas.
Įsilaužimas buvo aptiktas rugpjūtį, pasitelkus naujai įdiegtą vyriausybinių tinklų kibernetinio saugumo stebėsenos sistemą.
2021–2025 m. Bulgarija išgyveno kelerius metus trukusį politinį nestabilumą, kai keitėsi koalicinės vyriausybės ir buvo ne kartą rengiami rinkimai.
2019 m. programišiai įsilaužė į Bulgarijos nacionalinės pajamų agentūros (NRA), atsakingos už šalies mokesčių administravimą, sistemas ir pavogė didžiulę duomenų bazę. Joje buvo milijonų žmonių mokesčių, socialinio draudimo, pajamų ir kiti duomenys.
Įsilaužėliai dalį šių duomenų elektroniniu paštu išsiuntinėjo Bulgarijos žiniasklaidos priemonėms.




