Praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusio trišalio JAV, Ukrainos ir Rusijos susitikimo užkulisiuose dalyvavę Europos pareigūnai mano, kad visas procesas gali neduoti jokių rezultatų ir vėl žlugti.
Leidinys pažymi, kad kol kas nenustatyta ir kito tiesioginių derybų etapo data.
Kai kurie Europos stebėtojai baiminasi, kad deryboms žlugus D. Trumpas gali tiesiog sudaryti susitarimą su V. Putinu ir nusigręžti nuo Europos bei Ukrainos. Tai viena iš priežasčių, kodėl europiečiai ir toliau dalyvauja šiame procese.
Ukraina smogė V. Putino pasididžiavimui: dalis Krymo tilto įgriuvo į vandenį
„Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas nei paliaubomis, nei taika, – sakė Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) vyresnysis politikos ekspertas Fredrikas Wesslau. – Jis mano, kad tęsdamas karą gali laimėti daugiau nei sutikdamas su paliaubomis. Tai ir yra esminė problema.“
Praėjusią savaitę Ukrainos ir Rusijos delegacijos Abu Dabyje susitiko su dviem pagrindiniais D. Trumpo pasiuntiniais taikos klausimais – jo žentu Jaredu Kushneriu ir nekilnojamojo turto verslininku Steve'u Witkoffu. Dvi dienas trukusios derybos buvo pirmosios nuo vasario mėnesio.
Susiję straipsniai
Per derybas buvo pažadėta surengti Ukrainos ir Rusijos apsikeitimą belaisviais, nors galutinės jo detalės dar nesuderintos.
Tačiau daugiau reikšmingų rezultatų pasiekti nepavyko. Abu Dabyje dalyvavę Europos pareigūnai pranešė, kad Rusijos delegacija nenorėjo daryti nuolaidų.
„Naujausios diskusijos su Amerikos pasiuntiniais aiškiai parodė: Vladimiras Putinas nenori derėtis, – lapkričio 14 dieną platformoje „X“ rašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. – Akivaizdu, kad jis tikisi parklupdyti Ukrainą ant kelių, intensyvindamas smūgius prieš civilius ir mėgindamas šią žiemą panardinti šalį į tamsą.“
Praėjusią savaitę į Persijos įlankos regioną taip pat atvyko Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos, taip pat Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pareigūnai.
Jie palaikė ryšius su S. Witkoffu, J. Kushneriu ir Ukrainos delegacija, tačiau tiesioginėse Rusijos, Ukrainos ir JAV derybose nedalyvavo.
Prie derybų stalo – be europiečių
Po derybų Abu Dabyje J. Kushneris ir S. Witkoffas išvyko į Maskvą susitikti su V. Putinu, kur siekė prie derybų stalo prijungti ir Europos atstovus.
Tai ypač svarbu atsižvelgiant į Rusijos siekį, kad bet kokiame taikos susitarime būtų aptariamas ir visos Europos saugumo architektūros pertvarkymas.
Nors amerikiečiai manė, kad Rusijos vadovas jų prašymui pritarė, Kremlius vėliau leido suabejoti tokia išvada. Savo ruožtu Rusijos pareigūnai tvirtino, kad Europa, toliau remdama Ukrainą, esą sabotuoja taikos pastangas.
Tuo metu ES lyderiai susitarė, kad penkios Europos valstybės kartu su ES institucijų Briuselyje atstovais atstovaus regionui, jei ir kai bus pakviestos prisijungti prie derybų.
Kai kurių šių derybų dalyvių – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, taip pat Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos – pareigūnai išreiškė skepticizmą dėl Maskvos ketinimų.
Abejonių išsakė tiek Vokietijos, tiek Jungtinės Karalystės pareigūnai.
„Ukraina ne kartą įrodė, kad rimtai siekia taikos, tačiau Rusija nuolat atmesdavo tiek visiškų, tiek dalinių paliaubų pasiūlymus ir tuo pat metu tęsė išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus bei energetikos infrastruktūrą, – antradienį „Politico“ sakė Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovas. – Rusija galėtų užbaigti šį karą jau šiandien.“
Vienas Vokietijos diplomatas teigė, kad V. Putinas derasi todėl, kad jam reikia susitarimo su D. Trumpu.
„Rusai iš tiesų nenori derėtis, jie nori laimėti karą“, – sakė diplomatas.
Europos Komisija pareiškė, kad V. Putinas galėtų įrodyti savo rimtus ketinimus tiesiog nutraukdamas atakas prieš Ukrainą.
„Prezidentas Putinas ne kartą pareiškė esąs pasirengęs derėtis dėl taikos, – sakė EK atstovė Paula Pinho. – Dabar metas tai įrodyti. Nes jei Rusija nustotų kariauti, karas baigtųsi jau rytoj.“
Nepaisydamos skepticizmo, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija kartu su kitų Europos derybose dalyvausiančių šalių bei NATO atstovais rengsis pirmosioms oficialioms tiesioginėms Europos ir Rusijos deryboms.
Pasak dviejų Europos pareigūnų, viena iš priežasčių, kodėl europiečiai sutinka dalyvauti šiame procese, yra nerimas dėl „beprotiško“ Rusijos reikalavimo atšaukti NATO plėtrą ir pertvarkyti žemyno saugumo struktūras pagal Maskvos pageidavimus.
Klausimas, kurio nederėtų aptarti su Rusija
Vėliau šią savaitę D. Trumpas asmeniškai susitiks su V. Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Tai kelia dar didesnį ES pareigūnų susirūpinimą, kad šie lyderiai gali aptarti ar net priimti sprendimus dėl būsimos Europos saugumo sistemos, nedalyvaujant patiems europiečiams.
„Taip pat nerimaujama dėl to, ko iš tiesų siekia amerikiečiai, – sakė vienas Europos pareigūnas. – Žinoma, mums būtina, kad jie dalyvautų, nes kitaip karo užbaigti nepavyks. Tačiau kartu turime būti tikri, kad Amerikos įsitraukimas reikš spaudimą Rusijai, o ne Ukrainai.“
JAV prezidento pasiuntiniai teigia, kad Rusijos susirūpinimas dėl Europos saugumo ateities yra pagrįsta tema, kurią galima aptarti Ukrainos taikos procese.
Kol kas ES pareigūnai sutiko su tokiu požiūriu, nors ir pabrėžia, kad pirmiausia būtina užbaigti karą.
Kyla pavojus, kad šis klausimas suskaldys Ukrainos sąjungininkus Europoje ir sukels potencialiai žalingą viešą nesutarimą dėl derybų strategijos.
„Manau, Europa turėtų aiškiai įvardyti tam tikrus klausimus, kurių ji nėra pasirengusi svarstyti, – leidiniui „Politico“ sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide. – Pavyzdžiui, NATO pajėgų dislokavimas NATO valstybėse nėra klausimas, kurį reikėtų aptarinėti su Rusija.“
Kiti Šiaurės ir Baltijos šalių politiniai lyderiai taip pat tvirtai nusiteikę neleisti V. Putinui spręsti NATO ateities. Aljansas nuo pat įkūrimo 1949 metais užtikrina Europos saugumą.
Tai palieka labai mažai erdvės Europos ir Rusijos susitarimui. Todėl, pasak ECFR eksperto F. Wesslau, kai kurie europiečiai į derybas žvelgia pirmiausia kaip į galimybę sumažinti galimą žalą.
„Europiečiai, o šiuo atveju ir ukrainiečiai, dalyvauja šiame derybų teatre, kuriame turi amerikiečiams parodyti, kad yra konstruktyvūs, kad neatstumtų ir nesupykdytų D. Trumpo, – sakė jis. – Tikslas yra užtikrinti, kad jei ir kai šios derybos žlugs, amerikiečiai dėl to kaltintų rusus, o ne Europą ar Ukrainą.“
Parengta pagal „Politico“ inf.







