Britų karių elgesys su 26 metų viešbučio registratoriumi Baha
Mousa buvo „labai rimtas disciplinos pažeidimas“, sakoma
tyrimo išvadose.
Dviejų vaikų tėvas B.Mousa mirė 2003 metų rugsėjo 15 dieną,
praėjus apie pusantros paros po to, kai Karalienės Lankašyro pulko
1-ojo bataliono (1QLR) kariai jį suėmė Basros mieste kartu su
kitais devyniais įtariamais kovotojais.
Areštuotas B.Mousa patyrė iš viso 93 sužalojimus, įskaitant
šonkaulių ir nosies lūžius.
Tyrėjai nustatė, kad vyras mirė nuo daugybinių sužalojimų,
dalį kurių sukėlė paskutinis kario Donaldo Payne smurto išpuolis, taip pat dėl arešto metu pablogėjusios fizinės
būklės.
B.Mousai ir kitiems suimtiems irakiečiams ant galvų buvo
užmauti gobtuvai ir surakintos rankos, o britų kariai jiems nuolat
sukeldavo stresą. Be to, suimtieji nukentėjo nuo D.Payne'o
„siaubingo nepateisinamų ir žiaurių smurto veiksmų rinkinio“,
sakoma tyrimo ataskaitoje.
D.Payne'as jau yra pripažintas kaltu dėl kitų pažeidimų. Per
2006-2007 metais vykusį karo tribunolo procesą jis padarė kaltės
pripažinimo pareiškimą dėl nežmoniško elgesio su civiliais
gyventojai ir tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos ginkluotųjų
pajėgų nariu, nuteistu už karo nusikaltimus.
Nors Britanijos vyriausybė dar 1972 metais uždraudė mauti
suimtiesiems ant galvų gobtuvus ir laikyti juos stresą
sukeliančiose pozose, tyrėjai nustatė, kad apie šį draudimą
daliniuose nebuvo žinoma dėl Gynybos ministerijos „bendro prasto
darbo“.
Tyrimo komisijos pirmininkas sakė, jog tokios priemonės buvo
„standartinė procedūra“ tarp 1QLR karių, prižiūrinčių
įtariamus irakiečius kovotojus, tačiau jis pabrėžė, kad jos yra
„visiškai nepriimtinos bet kokiomis aplinkybėmis“.
Pasak jo, šie veiksmai yra „smarkus ir nereikalingas smurtas“,
dėl kurio „mirė vienas vyras, o kiti buvo sužeisti“.
Komisijos pirmininkas pridūrė, kad šie smurto veiksmai yra
„labai rimtas kai kurių 1QLR narių nusižengimas disciplinai“, ir
pabrėžė, kad šis incidentas tapo „didele dėme armijos
reputacijai“.