Trečiadienį nedirba įvairiausių sričių darbuotojai:
pradedant dantistais, valstybinių ligoninių gydytojais ir
teisininkais, baigiant parduotuvių savininkais, mokesčių
rinkėjais, farmacininkais ir uostų darbininkais.
Profsąjungos šią akciją paskelbė reaguodamos į naujas
diržų veržimo priemones, dėl kurių įstatymų leidėjai turėtų
balsuoti ketvirtadienį.
Trečiadienio rytą lėktuvai neskraidė, tačiau skrydžiai
turėtų būti atnaujinti po vidurdienio, nes oro susisiekimo sistemos
darbuotojai savo streiką, kuris taip pat turėjo trukti dvi paras,
nusprendė sutrumpinti iki 12 valandų. Tuo tarpu keltai liko
uostuose, o viešojo transporto darbuotojai žada rengti įvairius
protestus, tačiau autobusai, troleibusai ir Atėnų metropoliteno
traukiniai važinės beveik visą dieną.
Pasidėjus visuotiniame streikui, Atėnuose į gatves išėjo
tūkstančiai protestuotojų. Policija priešais parlamentą
išrikiavo užtvarą iš autobusų ir uždarė dvi netoliese esančias
metropoliteno stotis, kai tūkstančiai komunistams prijaučiančių
demonstrantų pradėjo eitynes.
Sostinės gatvėse budi apie 3 tūkst. policininkų, o papildomos
pajėgos saugo galimus smurto išpuolių taikinius, įskaitant
ambasadas ir vyriausybinius pastatus.
Birželį per panašų dviejų parų streiką Atėnų centre
vykusiose demonstracijose prasiveržus smurtui, riaušininkai
padeginėjo kavines ir susirėmė su policija, kai įstatymų
leidėjai balsavo dėl ankstesnio taupymo priemonių paketo.
„Tikimės, kad šis streikas bus didžiausias“ per kelis
pastaruosius dešimtmečius, sakė viešojo sektoriaus darbuotojų
profsąjungos ADEDY pirmininko pavaduotojas Ilijas Vretakas (Ilias
Vrettakos).
„Faktas, kad kiti visuomenės sluoksniai, taip pat kenčiantys nuo
vyriausybės politikos, irgi dalyvauja, suteikia naują matmenį
darbininkų ir apskritai žmonių socialiniam pasipriešinimui.
Tikimės, kad ši mobilizacija padarys poveikį politiniams
sprendimams“, - pridūrė jis.
Atėnų gatvėse teberiogso šiukšlių krūvos, nors antradienį
buvo paskelbtas civilinės mobilizacijos nurodymas, įpareigojantis
komunalinių tarnybų darbuotojus grįžti į darbą po 17 dienų
trukusio streiko.
Anksčiau šią savaitę buvo nusamdytos privačios bendrovės,
turinčios išvežti šiukšles iš planuojamų demonstracijų
maršrutų, tačiau skersgatviuose ir priemiesčiuose jų krūvos
liko.
Protestuojantys viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat
organizavo sėdimuosius streikus vyriausybiniuose pastatuose, kai
kuriuose iš jų, įskaitant Finansų ministeriją, darbas buvo
paralyžiuotas kelias dienas.
Graikijos premjeras Georgas Papandrėjas (George Papandreou)
antradienį paragino baigti protestus.
„Norėčiau paklausti tų, kurie užima ministerijų pastatus,
užverčia gatves šiukšlėmis, uždaro uostus, uždaro Akropolį -
ar tai padės mums vėl atsistoti ant kojų? Žinoma, kad ne“, -
G.Papandreou sakė parlamente.
Trečiadienį sostinės centre neveikė dauguma parduotuvių,
kepyklų ir daugybė kioskų, kuriuose pardavinėjami įvairiausios
prekės, pradedant laikraščiais, tabaku ir kramtomąja guma,
baigiant suvenyrais ir užkandžiais. Kai kurie krautuvininkai
skundėsi sulaukę grasinimų, kad jų parduotuvės bus nusiaubtos,
jeigu bus atidarytos pirmąją streiko dieną.
Ketvirtadienį parlamentas balsuos dėl naujų taupymo priemonių,
praėjus po pusantrų metų vykdyto išlaidų mažinimo ir mokesčių
didinimo.
Per šį laikotarpį buvo sumažintos pensijos ir atlyginimai;
apie 30 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių Graikijoje yra
iš viso daugiau nei 750 tūkst., buvo laikinai sumažintas
atlyginimas, taip pat įšaldytos kolektyvinės darbo sutartys.
Viena Komunistų partijos palaikoma profsąjunga pažadėjo, kad
jos nariai ketvirtadienį apsups parlamentą ir mėgins sužlugdyti
balsavimą, neįleisdami vidun deputatų.
Šios reformos tokios nepopuliarios, kad netgi kai kurie
valdančiosios Socialistų partijos įstatymų leidėjai užsiminė
galintys balsuoti prieš kai kurias priemones.
Pagal naująjį diržų veržimo planą numatoma toliau mažinti
atlyginimus, įvesti naują biudžetinių įstaigų darbuotojų
atlyginimų nustatymo sistemą ir paleisti nemokamų atostogų
tūkstančius žmonių.
Šių naujų taupymo priemonių reikalauja Europos Sąjunga (ES)
ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), grasindami nutraukti pernai
Graikijai suteiktos 110 mlrd. eurų paskolos tolesnių dalių
mokėjimą, jeigu reformos nebus vykdomos.
Tuo tarpu kitos Europos šalys mėgina sukurti platesnį
gilėjančios skolų krizės sprendinį prieš ateinantį savaitgalį
Briuselyje vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą.
Šiemet paaiškėjo, kad Graikijai suteikta pirmoji paskola
neveikia kaip tikėtasi, o Europos lyderiai nutarė paskolinti
Atėnams dar 109 mlrd. eurų.
Tačiau dar nėra galutinai susitarta dėl šio finansinio
gelbėjimo paketo struktūros, įskaitant privačiojo sektoriaus
dalyvavimą.