Komentuodama tokią milžinišką disproporciją – už vieną Izraelio karį Giladą Shalitą paleidžiama daugiau kaip tūkstantis palestiniečių – I.Koreivaitė sakė: „Izraeliui, kaip tautai, būdingas labai stipriai išreikštas solidarumas, ir jis pasirodo visuose pjūviuose, taip pat ir politikoje. Galima sakyti, kad Palestina pasinaudojo šia Izraelio savybe.“ Tokios milžiniškos Izraelio pastangos išlaisvinti vieną karį, pasak I.Koreivaitės, tapo savotišku Izraelio Achilo kulnu.
„Kita vertus, tai gali būti tiesiog Izraelio strategija, - sako Artimųjų rytų politikos specialistė. - Tai motyvacijos sistema, mobilizavimo strategija. Saugumo jausmas, kurį stengiamasi sukurti Izraelio kariams, matyt, ir palaiko jų karinę dvasią. Vis dar pavyksta surinkti kariuomenę ir ją motyvuoti. Manau, Izraelio valdžios pasirinkimas už vieną karį paleisti tiek daug belaisvių – bandymas parodyti savo tautai, kad ji yra atsakinga už valstybės kovą ir kad ji saugo visus piliečius, kurie kovoja toje kovoje. Tai tarsi savotiška simbolinė deklaracija.“
I.Koreivaitei atrodo tikėtina, kad Izraelis ištesės duotą žodį ir tikrai paleis visus sutartus palestiniečių belaisvius. Tiesa, klausimas keblus, nes Izraelis nepripažįsta Palestinos kaip valstybės. „Jeigu Izraelis pripažintų Palestinos valstybę, pats tarsi taptų kolonizuotoju“, - aiškina politologė. Todėl derybos su palestiniečiais visada vyksta ne kaip tarp dviejų valstybių, o kaip tarp valstybės ir kažkokios organizacijos. Bet, pasak I.Koreivaitės, „organizacijai“ duotas pažadas vis vien turėtų būti tesėtas. „Vis dėlto tai oficialios derybos, į kurias įsitraukusios kitos didžiosios valstybės. Nors Palestina nepripažįstama kaip valstybė, tai vis dėlto tarsi dviejų valstybių susitarimas“, - sako I.Koreivaitė.
Pasak pašnekovės, pasaulyje egzistuoja nuomonė, kad su teroristais negalima derėtis. Ar paleidus tokį skaičių kalinių, šalyje netaps dar nesaugiau, I.Koreivaitė nesiryžta spręsti. Bet daugiau taikos į regioną toks apsikeitimas belaisviais, jos manymu, tikrai neatneš.
„Tai elementarus karas dėl išlikimo. Izraeliui reikėjo susigrąžinti simbolį – karį, ir Palestina tuo pasinaudojo. Bet tai tikrai nekeičia situacijos. Konflikto objektas išlieka nepakitęs. Juk konfliktuojama ne dėl pagrobtų karių ar Izraelio kalėjimuose kalinčių kalinių. Konfliktuojama dėl visiškai kito dalyko – dėl išlikimo, dėl valstybės, dėl visavertės Palestinos valstybės susikūrimo“, - sakė politologė.