B.Obama dabar gali tvirtinti, kad per pastarąjį pusmetį
tiesiogiai ar netiesiogiai sunaikino tris didžiausius Amerikos
priešus: M.Gaddafi, tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderį
Osamą bin Ladeną ir šios organizacijos vieną iš lyderių Jemene
Anwarą al Awlaqi.
B.Obama, kurio šalis tebėra įsitraukusi į du karus su
musulmoniškomis šalimis, iš pradžių nebuvo linkęs imtis karinių
veiksmų Libijoje.
Tačiau jis nusprendė dalyvauti daugelio šalių puolime kartu su
NATO sąjungininkėmis Europoje ir keliomis arabų valstybėmis, kai
iškilo pavojus, kad M.Gaddafi imsis masiškai žudyti taikius savo
šalies gyventojus.
„Būdamas prezidentas, atsisakiau laukti žudynių ir masinių
kapaviečių nuotraukų prieš imdamasis veiksmų“, - B.Obama sakė
kovą, teisindamas Vašingtono sprendimą pradėti aviacijos ir
raketų smūgius prieš M.Gaddafi pajėgas per operaciją, kuriai
mandatą suteikė Jungtinės Tautos (JT).
B.Obamos ryžtingas siekis nušluoti JAV priešus karine jėga
tikriausiai susilpnins kadaise buvusią respublikonams palankią
taktiką - kaltinti prezidentą demokratą tuo, jog jis vangiai
rūpinasi nacionalinio saugumo interesais.
Tačiau B.Obamos populiarumo šuolis, kurį apklausos atskleidė
po gegužės JAV specialiųjų pajėgų surengtos slaptos operacijos
Pakistane, per kurią buvo nukautas O.bin Ladenas, greitai išblėso,
rinkėjams labiau nerimaujant dėl pašlijusios šalies ekonomikos.
Tikėtina, kad ir M.Kadhafi likvidavimas bus jau sunkiai
beprisimenamas per prezidento rinkimus, kurie vyks ateinančių metų
lapkritį.
B.Obamos sprendimas dalyvauti įnirtingame pirmajame puolime
prieš Libijos režimo pajėgas, o vėliau perleisti Prancūzijai ir
Didžiajai Britanijai vykdyti pagrindines karines operacijas supykdė
kai kuriuos respublikonus, kurie džiaugėsi proga apkaltinti
prezidentą, jog jis „vadovauja iš už užnugario“.
Kiti respublikonai puolė priešinga kryptimi, kaltindami
prezidentą, jog šis viršijo konstitucijos jam suteiktus
įgaliojimus, pasiųsdamas JAV pajėgas be Kongreso pritarimo.
Tačiau B.Obama sakė, jog jis nesiekia įvelti šalies į didelį
karą, tik nurodęs surengti riboto masto operaciją, siekiant
apsaugoti Libijos civilius gyventojus.
Prezidentas pabrėžė, kad šiame puolime dalyvauja tik oro
pajėgos, kad našta dalijamasi su sąjungininkais Europoje ir kad JAV
kariai jokiose sausumos operacijose nedalyvaus.
Baltieji rūmai nuolat skelbė, kad M.Gaddafi galiausiai bus
nuverstas, nors žiniasklaidos pateikiama informacija dažnai
patvirtindavo skeptikų poziciją.
Tačiau galiausiai prezidento komandos nuomonė pasitvirtino.
B.Obama ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų
sąjungininkai „padarė būtent tai, ką mes ketinome nuveikti
Libijoje“.
JAV veiksmai prieš M.Kadhafi, A.al Awlaqi, įtariamus „al Qaeda“
kovotojus Pakistano genčių regionuse ir O.bin Ladeno likvidavimas
buvo įvykdyti pasitelkus mirtį nešančias JAV oro pajėgas -
naikintuvus ir bepiločius lėktuvus, tačiau nedislokuojant stiprių
sausumos pajėgų.
Šios operacijos skyrėsi nuo didžiulių karų Irake ir
Afganistane, kurie išsekino JAV, kainavo trilijonus dolerių ir
tūkstančius amerikiečių karių gyvybių.
Netgi M.Kadhafi galą tikriausiai nulėmė oro pajėgų veiksmai:
manoma, kad NATO naikintuvas arba JAV bepilotis lėktuvas apšaudė
buvusį lyderį vežančią automobilių koloną prie jo gimtojo
miesto Sirto, todėl sukilėliai sugebėjo jį sučiupti.
„Šiuo atveju Amerika išleido iš viso 2 mlrd. dolerių ir
neprarado nei vienos gyvybės“, - pabrėžė viceprezidentas Joe
Bidenas.
Libijos scenarijus taip pat atitiko B.Obamos reakciją į kitus
Arabų pavasario sukilimus - jog Vašingtonas turi leisti priespaudą
kentusiems žmonėms patiems išsikovoti savo laisvę, užuot primetus
jiems pokyčius iš šalies.
Tačiau neaišku, ar Libijos scenarijus gali būti pritaikytas kur
nors kitur, nes Jungtinės Valstijos atrodo nelinkusios savo karine
galia paremti kitų Arabų pavasario sukilimų - pavyzdžiui,
Sirijoje.
M.Gaddafi žūtis žymi naujos epochos pradžią Libijos žmonėms
JAV valstybės sekretorė
Hillary Clinton penktadienį pareiškė, kad nuversto
Libijos lyderio Muamaro Gaddafi mirtis žymi naujos
epochos pradžią šios šalies žmonėms, taip pat pažadėjo
Vašingtono pagalbą pradedant kurti demokratiją Libijoje.
„Pulkininko Kadhafi mirtis padėjo tašką labai nesėkmingame
Libijos istorijos skyriuje, tačiau jis taip pat žymi naujos epochos
pradžią Libijos žmonėms“, - H.Clinton sakė spaudos konferencijoje
po derybų Pakistane.
JAV diplomatijos vadovė antradienį lankėsi Libijos sostinėje
ir teigė įžvelgusi „libių pasiryžimą pradėti kurti naują
demokratiją“, kuri, kaip ji viliasi, „dabar galės iš tikrųjų
prasidėti“.
„Noriu pabrėžti Jungtinių Valstijų įsipareigojimą palaikyti
Libijos žmones kaip draugus ir partnerius, jiems pradedant eiti šiuo
naujuoju demokratijos keliu“, - pridūrė ji.