D.Medvedevo lėktuvas nutūpė 19 val. 20 min. vietos (20 val. 20
min. Lietuvos) laiku, pranešė reporteriai.
Maskva įtraukė raketinio skydo klausimą į šio antrojo
D.Medvedevo vizito Čekijos sostinėje darbotvarkę - greta „svarbaus
paketo“ dėl dvišalių verslo susitarimų ir pasaulinės finansų
krizės.
Rusija, kuri įnirtingai smerkė raketinį skydą, praėjusią
savaitę Kaliningrado srityje Europos Sąjungos (ES) pasienyje
aktyvavo atskrendančias raketas fiksuojančią radiolokatorių
sistemą.
Rusijos kariškiai taip pat nurodė
pradėję ruoštis „žemė oras“ tipo raketų S-400 dislokavimui
Kaliningrado srityje netols Lietuvos ir Lenkijos, praneša
žiniasklaida.
Naujienų agentūros ITAR-TASS ir „Interfax“ trečiadienį citavo
kariškių atstovą pulkininką Andrejų Bobruną, kuris nurodė, jog
šiuo metu kompleksai S-400 yra bandomi Rusijos pietiniame
Astrachanės regione, prieš dislokuojant juos Kaliningrade. Atstovas
nenurodė, kada šios raketos pasieks Kaliningrado sritį.
Mobilių priešlėktuvinės gynybos kompleksų S-400 raketos gali
nuskrieti 120-400 kilometrų.
Šis pranešimas buvo paskelbtas padidėjus įtampai tarp JAV ir
Rusijos dėl Vašingtono planų dislokuoti Europoje priešraketinio
skydo elementus.
Rusijos prezidentas praeitą mėnesį pagrasino, kad Kaliningrado srityje ir kituose regionuose dislokuos balistines raketas, kurios galėtų smogti JAV priešraketinės gynybos objektams.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas trečiadienį sakė, kad tai yra „vertingų pinigų
švaistymas“, nes Aljansas vis tiek nori bendradarbiavimo susitarimo
su Rusija dėl šios sistemos.
Tai A.F.Rasmussenas sakė po Rusijos užsienio reikalų ministro
Sergejaus Lavrovo prašymo NATO suteikti teisines garantijas, kad
„šis raketinės gynybos projektas Europoje nesukelia pavojaus Rusijai
ir nėra nukreiptas prieš Rusiją“.
Prahoje D.Medvedevas tikriausiai taip pat parems vienos Rusijos
kompanijos paraišką dėl 20 mlrd. eurų kontrakto dviem
branduoliniams reaktoriams Temelino jėgainėje statyti. Ši
elektrinė yra maždaug 120 km į pietus nuo Prahos.
Rusijos „Atomstroieksport“, susikooperavusi su čekų
technologijų kompanija „Skoda JS“, dėl šio kontrakto varžosi su
JAV energetikos gigante „Westinghouse“ ir prancūzų „Areva“.
Laimėtojas turi būti paskelbtas 2013 metais, o naujieji
reaktoriai turi pradėti dirbti maždaug 2025-aisiais.
Trečiadienį vakare Rusijos prezidentas su žmona vakarieniavo su
Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu ir jo žmona.
NATO ketvirtadienį
pasmerkė Rusijos grasinimus dislokuoti raketas netoli Aljanso
teritorijos, sakydama, jog toks sprendimas primena „praėjusią erą“
ir jog dar turima vilties susitarti su buvusia Šaltojo karo laikų
priešininke dėl bendros priešraketinės gynybos sistemos.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad per pastaruosius metus buvo pasiekta
pažangos praktiniame bendradarbiavime su Rusija, tačiau pastaruoju
metu Maskvos retorika neatitiko pagerėjusių nuotaikų, kurios buvo
būdingos pernai vykusiam NATO viršūnių susitikimui.
Pasak jo, derybos dėl susitarimo bendradarbiauti priešraketinės
gynybos srityje vyksta lėčiau negu tikėtasi.
„Taip pat pastebėjome, kad Rusija pasiruošusi atsakyti į mūsų
planus dislokuodama raketas teritorijose, besiribojančiose su
Aljansu“, - A.F.Rasmussenas sakė per spaudos konferenciją po
susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.
„Turėčiau pasakyti, kad toks atsakas mums primena praėjusios
eros priešpriešą ir leidžia manyti, jog egzistuoja esminis
nesupratimas mūsų priešraketinės gynybos (sistemų) masto ir
tikslo“, - pridūrė jis.
Anksčiau A.F.Rasmussenas sakė, jog jam malonu, kad Rusijos
prezidentas Dmitrijus Medvedevas paliko atviras duris dialogui dėl
priešraketinės gynybos ir kad vis dar tikimasi pasiekti susitarimą.
„Tikiuos, kad galėsime pasiekti susitarimą per (NATO)
viršūnių susitikimą Čikagoje gegužę, - aiškino Aljanso
vadovas, pridūręs, jog „neabejotinai būtų švaistomos vertingos
lėšos, jeigu Rusija pradėtų investuoti į gynybines priemones
prieš dirbtinį priešą, kuris neegzistuoja.“
„Šie pinigai galėtų... būti investuoti į Rusijos žmones,
kuriant darbo vietas ir modernizuojant Rusijos visuomenę“, -
A.F.Rasmussenas sakė NATO užsienio reikalų ministrų derybų su
Rusijos diplomatijos vadovu išvakarėse.
Maskva suinteresuota bendradarbiavimu su NATO priešraketinės
gynybos srityje, tačiau siekia teisinių garantijų, kad Aljanso
planuojama sistema nėra nukreipta prieš Rusijos strateginį
arsenalą ir reikalauja kurti bendrą kontrolės sistemą.
Tuo tarpu nori, kad sistemos išliktų atskiros ir argumentuoja,
jog Rusija bei Aljansas jau yra pasirašę įpareigojančią sutartį,
jog abi pusės susilaikys nuo jėgos naudojimo viena prieš kitą.
JAV planuoja dislokuoti priešlėktuvinės gynybos elementus
Lenkijoje, Rumunijoje ir Turkijoje.
Praeitą mėnesį D.Medvedevas pareiškė, kad apginkluos Rusiją
raketomis, pajėgiomis įveikti JAV priešraketinį skydą ir įdiegs
išankstinio perspėjimo radarų sistemą su NATO šalimis
besiribojančioje Kaliningrado srityje, spausdamas Jungtines
Valstijas.
D.Medvedevas taip pat sakė, kad NATO galėtų įdiegti
Kaliningrado srityje esantį radarą į savo priešraketinės gynybos
sistemą, jeigu būtų sudaryta bendradarbiavimo sutartis.