Apie 100 šarvuočių, gabenančių 500 JAV karių, naktį iš šeštadienio į sekmadienį judėjo pietine Irako dykuma.
Karinės operacijos piko metu Irake buvo dislokuota beveik 17 tūkst. kareivių, įkurta daugiau nei 50 karinių bazių.
Nuo JAV vadovaujamos karinės kampanijos pradžios 2003 metais žuvo beveik 4 tūkst. 500 JAV karių ir dešimtys tūkstančių irakiečių. Vašingtonui ši operacija kainavo apie 643 milijardus dolerių.
Paskutiniam JAV šarvuočiui kirtus Irako sieną, buvo uždaryti vartai ir JAV bei Kuveito kariai paspaudė vieni kitiems rankas ir nusifotografavo.
Šiuo metu Irake likę 157 JAV ginkluotųjų pajėgų kariai, kurie yra atsakingi už JAV ambasados apmokymus, taip pat saujelė jūros pėstininkų saugo diplomatinės misijos narius.
Kuveite lipdamas iš šarvuočio seržantas Duane'as Austinas
sakė, kad būti išvykus iš Irako - „geras
jausmas“.
„Buvo gana ilgi metai - jau laikas vykti namo“, - sakė jis.
Šis 27 metų vyras, dviejų vaikų tėvas, kuris ką tik baigė
savo trečią pamainą Irake, pridūrė: „Tai truko ilgai, atvykimas
ir išvykimas. Visiems mums buvo gana sunku. ... Grįžti (bus) maloni
pertrauka, žinant, kad šiuo kartu tai baigėsi“.
„Aš didžiuojuosi - visi irakiečiai turėtų didžiuotis, kaip
ir bet kurie kiti žmonės, kurių šalis buvo išvaduota, - Bagdade
žurnalistams sakė 26 metų kepėjas Safa, kuris nenorėjo skelbti
savo tikro vardo. - Amerikiečiai nuvertė Saddamą, bet po to mūsų
gyvenimas ėjo atgal“.
JAV pajėgos iš Irako išvedamos tokiu metu, kai šalyje atsinaujino politinė
aklavietė - blokas „Iraqiya“, kuris per 2010 metų kovo rinkimus
iškilo kaip daugiausia mandatų turinti politinė jėga ir kurį
daugiausia remia šalies gyventojų mažumą sudarantys sunitai,
pareiškė, kad protestuodamas prieš premjero Nuri al Maliki vykdomą sprendimų priėmimo centralizavimą boikotuoja
parlamentą.
Tačiau šis blokas, kontroliuojantis devynis ministrų postus,
nepasitraukė iš Irako nacionalinės vienybės vyriausybės, kuriai
vadovauja šiitas N.al Maliki.
„Nebegalime tylėti dėl to, kaip valstybė yra valdoma, nes tai
gramzdina šalį į nežinią“, - sakoma šeštadienį paskelbtame
bloko pareiškime.
„Iraqiya“, kuri turi 82 vietas 325 vietų parlamente, nurodė, kad
vyriausybės veiksmai, tarp kurių esą yra tankų ir šarvuočių
atsiuntimas prie bloko vadovybės namų įtvirtintoje Bagdado
„Žaliojoje zonoje“, „verčia žmones norėti atsikratyti centrinės
valdžios stiprios rankos, kiek jiems tai leidžiama pagal
konstituciją“.
Vietos valdžia trijose provincijose į šiaurę ir vakarus nuo
Bagdado, kuriose gyventojų daugumą sudaro sunitai, ėmėsi veiksmų
dėl autonomijos, panašios į tą, kokią turi kurdai Irako
šiaurėje. Į tai N.al Maliki sureagavo piktai.
Taip pat lieka neišspręsti tokie svarbūs politiniai klausimai,
kaip daugiausia valstybės reguliuojamos ekonomikos reforma ir
įstatymas dėl pelningo energetikos sektoriaus reguliavimo ir
organizavimo, jau nekalbant apie pavojingą teritorinį ginčą tarp
arabų ir kurdų, susijusį su šalies šiaurėje esančiu naftininkų
centru Kirkuku.
Išvedus JAV pajėgas baigiasi beveik devynerius metus trukusi
amerikiečių kariškių misija Irake, prasidėjusi „sukrėtimo ir
šiurpo“ kampanija 2003 metais Saddamui Husseinui nuversti. Iš
pradžių daug kas Vašingtone manė, kad JAV pajėgos savo misiją
Irake užbaigs per kelis mėnesius.
Tačiau tuo metu priimtus svarbius sprendimus vėliau daug kas
kritikavo - kaip sukėlusius reakciją, kuri vėliau virto kruvinu
arabų sunitų sukilimu. Ypač daug kritikos sulaukė sprendimai
paleisti Irako armiją ir atleisti iš valstybės tarnybos visus
Saddamo Husseino partijos „Baath“ narius, tarp jų - ir žemesnio
rango pareigūnus.
Sukilimas galiausiai išprovokavo tarkonfesinės nesantaikos
kurstomą kraujo liejimą, ypač - po šiitų šventovės
susprogdinimo 2006 metų vasarį Samaroje, kurioje gyvena daugiausiai
sunitai. Dėl to išpuolio buvo apkaltinta „al Qaeda“.
Po invazijos dėl smurto žuvo daugiau kaip 100 tūkst.
irakiečių, nurodo britų nevyriausybinė organizacija „Iraq Body
Count“.
Kraujo liejimas buvo nutrauktas tik tada, kai tuometinis JAV
prezidentas George'as W.Bushas įsakė padidinti
amerikiečių pajėgas Irake, o sunitų genčių kovotojai stojo
amerikiečių pusėn prieš „Al Qaeda“.
Bagdadas ir Vašingtonas 2008 metais pasirašė paktą, kuriuo
pajėgas buvo raginama išvesti iki šių metų pabaigos. Be to,
pernai vasarą JAV deklaravo oficialią kovinių operacijų pabaigą,
nors ir paliko Irake mažiau nei 50 tūkst. savo karių.
Saugoti JAV ambasados dabar lieka vos 157 JAV kariai - vieni jų
instruktuos irakiečių pajėgas, o jūrų pėstininkų grupė saugos
pačią diplomatinę misiją.
Tuo tarpu išpuoliai visoje šalyje tebėra dažni, tačiau
smurtas po savo piko jau smarkiai sumažėjo.
Irakas turi saugumo pajėgas, kurias sudaro 900 tūkst. žmonių
ir kurios, daugelio nuomone, gali palaikyti saugumą šalies viduje,
bet nėra visiškai pajėgios apsaugoti šalies sienų, oro erdvės ir
teritorinių vandenų.
Kai kurie stebėtojai taip pat baiminasi kruvinos tarpkonfesinės
nesantaikos atsinaujinimo, abejoja Irako politinių struktūrų
tvirtumu ir mano, kad N.al Maliki savo politinę atramą sustiprino
pakenkdamas šalies mažumoms.