Įtampa tarp Izraelio ir Turkijos jaučiama jau senokai. Vyriausybė Ankaroje neslėpė pasipiktinimo, kai per karą Gazos ruože lygiai prieš dvejus metus žuvo šimtai palestiniečių civilių.
Dar viena diplomatinė krizė kilo, kai praėjusiais metais per Izraelio pajėgų reidą prieš keltą, kuris su keliais kitais laivais bandė pralaužti Izraelio vykdytą Gazos ruožo blokadą, žuvo 9 turkai.
O dabar netgi kyla grėsmė, kad diplomatiniai santykiai apskritai nutrūks.
Nepaisydamas B.Netanyahu prieštaravimų Knesetas vakar pradėjo debatus dėl pasiūlymo paskelbti balandžio 24-ąją, kai 1915 metais turkai pradėjo masiškai žudyti armėnus, „armėnų tautos žudynių” atminimo diena.
Ankara neigia, kad buvo vykdomas genocidas. Esą per neramumus byrant Osmanų imperijai didelių nuostolių patyrė visos kovojusios pusės.
2007 metais, kai Izraelio ir Turkijos santykiai buvo šilti, Knesetas panašų pasiūlymą atmetė. Tačiau dabar gali atsitikti priešingai – tiesa, vakar konkretus sprendimas nebuvo priimtas.
Kelios dešimtys parlamentarų yra pareiškę, kad žydų, kurie patys išgyveno holokaustą, valstybė negali ignoruoti masinių žudynių fakto kitose šalyse.
„Kaip tauta ir kaip valstybė negalime leisti, kad būtų neigiamas genocidas. Su tuo negali sutikti visa žmonija”, – tvirtino Kneseto pirmininkas Reuvenas Rivlinas.
Šalies užsienio reikalų ministerija jau perspėjo, kad pripažinus armėnų genocidą santykiai su Turkija nusiris į bedugnę.
„Atsižvelgiant į dabartinę atmosferą, ši tema yra labai jautri. Mūsų santykiai su Turkija šiuo metu yra itin trapūs, tad mes negalime peržengti linijos”, – pareiškė ministerijos atstovas.
Kaip jautriai į armėnų genocido klausimą reaguoja Turkija, jau įsitikino Prancūzija. Šios šalies parlamentas praėjusią savaitę patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį armėnų genocido neigimas pripažįstamas kriminaliniu nusikaltimu.
Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas iškart sustabdė politinį, ekonominį ir karinį bendradarbiavimą su Paryžiumi.
Be to, į Ankarą atšauktas Turkijos ambasadorius Prancūzijoje.