„Šiandien (trečiadienį) tie, kurie tvirtina kovojantys su
terorizmu, nusitaikė į Irano mokslininkus. Jie turėtų žinoti, kad
Irano mokslininkai labiau nei bet kada pasiryžę vesti Iraną į
pažangą“, - sakė jis.
Pasak M.R.Rahimi, Irane veikiančios Natanzo urano sodrinimo
įmonės direktoriaus pavaduotojo Mostafos Ahmadi Roshano nužudymas yra užsienio „vyriausybių remiamo
terorizmo įrodymas“.
Tuo tarpu Teherano provincijos gubernatorius Safaras Ali Bratloo pareiškė, kad šį sprogdinimą organizavo
Izraelis, pažymėdamas, kad trečiadienį surengta ataka panaši į kitus išpuolius, per pastaruosius dvejus metus nusinešusius trijų
kitų iraniečių mokslininkų gyvybes.
32 metų Mostafa Ahmadi Roshanas žuvo sprogus magnetinei bombai, kurią du neatpažinti asmenys, važiavę motociklu, pritvirtino prie jo automobilio netoli universiteto
Teherano rytiniame rajone, pranešė žiniasklaida.
Dar du šiuo automobiliu važiavę žmonės, tarp jų M.A.Roshano
asmens sargybinis, buvo sužeisti.
Rusijos kariniai ekspertai mano, kad Iranas po metų gali turėti urano sodrinimo iki lygio, būtino branduoliniam sprogdinimo įrenginiui sukurti, technologijų.
„Ne daugiau kaip metų reikia Iranui, kad pasigamintų
branduolinį sprogdinimo įrenginį, po to branduolinį kovinį
užtaisą, žinoma, jeigu tokį politinį sprendimą Teheranas priims.
Iranas atvirai nepaskelbs apie tokį sprendimą, todėl negalima
atmesti, kad jis jau seniai priimtas. Tad vieneri metai -
vidutiniškai pamatuotas terminas, per kurį Teheranas gali susikurti
branduolinį ginklą“, - mano Rusijos mokslų akademijos Pasaulinės
ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto vyriausiasis mokslo
darbuotojas atsargos generolas majoras Vladimiras Dvorkinas.
Komentuodamas TATENA žinias apie tai, kad Iranas pradėjo
sodrinti uraną iki 20 proc. požeminiame komplekse šventajame Komo
mieste, V.Dvorkinas sakė: „Iranas ir anksčiau sodrino uraną iki 20
proc., kaip teigiama, tyrimų reaktoriui. Kitas reikalas, kad dabar
jis galės gaminti uraną didesniu kiekiu“.
Pasak eksperto, tokio urano sodrinimo lygio nepakanka
branduoliniam sprogimo įrenginiui ar branduolinei kovinei galvutei
sukurti.
„Tačiau tai, be abejo, artina Iraną prie urano sodrinimo iki
80-90 proc. izotopu 235, ko visiškai pakanka tam, kad būtų galima
sukurti sprogimo įtaisą ar branduolinį kovinį užtaisą“,
-pažymėjo jis.
Tokios nuomonės laikosi buvęs Rusijos strateginės paskirties
raketinės kariuomenės vyriausiojo štabo viršininkas generolas
pulkininkas Viktoras Jesinas.
„Urano sodrinimas iki 20 proc. tai ne tas žingsnis, kuris leis
sukurti branduolinį sprogdinimo įrenginį, jau nekalbant apie
branduolinį kovinį užtaisą. Bet pasiekus sodrinimą iki 20 proc.,
tolesnį kelią į sodrinimą iki 90 proc. galima nueiti gana greitai
- maždaug per metus“, - sakė V.Jesinas.
Dabar, mano jis, Iranui svarbu įsisavinti urano sodrinimo iki 20
proc. technologiją, sukurti viso branduolinių medžiagų ciklo
apdorojimo infrastruktūrą, po to galima pradėti kurti branduolinius
kovinius užtaisus.
„Priėmęs politinį sprendimą, branduolinio sprogdinimo
įrenginį Iranas gali susikurti per pusantrų ar dvejus metus, bet,
kiek aš žinau, kol kas tokio politinio sprendimo nėra. Tačiau JAV
ir Izraelio spaudimas gali pastūmėti Teheraną greičiau priimti
sprendimą dėl branduolinio ginklo sukūrimo“, - pabrėžė
V.Jesinas.
Kinija trečiadienį paragino
Iraną ir Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinę atominės energetikos
agentūrą (TATENA) bendradarbiauti sprendžiant naujos urano
sodrinimo įmonės problemą, taip pat didėjant tarptautinei įtampai
dėl Teherano branduolinės programos.
„Tikimės, kad Iranas ir TATENA akcentuos bendradarbiavimą ir
sąžiningai užtikrins saugiklius bei kiek įmanoma greičiau
išaiškins klausimus, kylančius dėl Irano branduolinės programos“,
- sakė Kinijos URM atstovas Liu Weiminas.