Per Ormūzo sąsiaurį į įlanką įplaukęs JAV lėktuvnešis „Abraham Lincoln“ priklauso „superlėktuvnešių“ kategorijai, kurios laivai, atsižvelgiant į vandentalpą ir karinę galią, vadinami „90 tūkstančių tonų diplomatijos“.
„Abraham Lincoln“ drauge su kreiserių, eskadrinių minininkų, fregatų, aprūpinimo bei kitų laivų palyda yra viena iš trijų Artimuosiuose Rytuose šiuo metu esančių JAV lėktuvnešių kovinių grupių. Jų misija – demonstruoti Vašingtono diplomatijos ketinimų rimtumą, o esant reikalui – užtikrinti diplomatinių tikslų vykdymą ryžtinga ir mirtina jėga.
Galia ir grėsmė
Kiekvienas iš vienuolikos JAV turimų „Nimitz“ klasės lėktuvnešių jau sukūrė savąją istoriją. Pavyzdžiui, Arabijos jūroje šiuo metu esantis „Carl Vinson“ naujienų skiltyse mirgėjo praėjusių metų gegužės pradžioje, kai iš šio lėktuvnešio jūroje buvo paslapčia palaidotas Pakistane nukautas „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas.
„Abraham Lincoln“ taip pat neatskiriamas nuo Persijos įlankos regiono naujienų. Antai, 2003 metų gegužės 1-ąją būtent „Lincoln“ denyje tuometinis JAV prezidentas George W.Bushas paskelbė, kad Irako misija įvykdyta, nors JAV pajėgų karinė misija Irake po to užsitęsė dar aštuonerius metus.
Amerikos „superlėktuvnešių“ statistika stulbina visais požiūriais. Jų dydį padės įsivaizduoti Vilniaus televizijos bokštą – jį paguldžius ant lėktuvnešio denio, vietos dar liktų krepšinio aikštelei. Kiekvieno lėktuvnešio kaina, neskaitant jame dislokuotų orlaivių ir jų ginkluotės, siekia 18 milijardų litų.
Kasmet išlaikyti tik vieną lėktuvnešį kainuoja beveik 600 milijonų litų, neskaičiuojant kainos bombų ir raketų, kurias paleidžia iš laivo denio į misijas Afganistane ar kitose konfliktų vietose pakylantys lėktuvai. Lėktuvnešį aptarnauja beveik 3,2 tūkst. jūreivių įgula, o dar 2,5 tūkstančio žmonių rūpinasi, kad ištisą parą būtų parengti skrydžiui 90 orlaivių – skirtingų modifikacijų viršgarsiniai naikintuvai „F/A-18 Hornet“, elektroninės žvalgybos ir trikdymo lėktuvai, įvairios paskirties ir dydžio sraigtasparniai. Iš Persijos įlankos tarptautiniuose vandenyse dislokuoto lėktuvnešio pakilę lėktuvai potencialiai pasiektų taikinius maždaug dviejuose trečdaliuose Irano teritorijos.
Lemtingi pokyčiai
Lėktuvnešių, kaip strateginį vaidmenį turinčių karinių pajėgumų, vaidmenį lėmė karo aviacijos raida ir Antrojo pasaulinio karo patirtis bei rezultatai. Japonijos karinė galia buvo galutinai palaužta amerikiečiams sunaikinus japonų lėktuvnešių laivyną.
Galimybė dislokuoti jūroje naikintuvus ir lengvuosius bombonešius sausumos objektų atakai ir viršenybės ore užtikrinimui sukūrė visiškai naujas regioninio karinio dominavimo tendencijas. Jos įtvirtintos per 20 amžiaus antrosios pusės karinius konfliktus Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Mažesni ir silpnesni
Orlaivius nešančius laivus pagal individualius poreikius statėsi ir kitos didelės jūrinės šalys. Prancūzija turi didžiausią Vakarų Europoje ir vienintelį ne amerikietišką branduoline jėga varomą lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, kuris veikia ne tik Prancūzijos vandenyse, bet ir Artimuosiuose Rytuose.
Pietų Amerikoje vienintelė Brazilija turi lėktuvnešį „Sao Paolo“, prieš daugiau kaip dešimtmetį įsigijusi jau pusamžį laivą iš Prancūzijos.
Nors laivo technologija pasenusi, o jis pats ginkluotas kelių dešimtmečių senumo lėktuvais, sprendimas išlaikyti „Sao Paolo“ liudija apie Brazilijos didėjančią ekonominę galią ir ambicijas Ramiojo ir Atlanto vandenynų regione.
Lėktuvnešių turi ir Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Indija bei Tailandas, tačiau tai kiek mažesni laivai, skirti trumpo pakilimo ir vertikalaus nutūpimo reaktyviniams naikintuvams bei sraigtasparniams. Britų vyriausybė, užpernai vos ne dešimtadaliu sumažinusi gynybos išlaidas, nusprendė atsisakyti dviejų iš trijų savo lėktuvnešių, tačiau per artimiausius šešerius metus juos pakeis visiškai naujos klasės superlėktuvnešiai.
Sovietų Sąjungos strategai kitaip nei Vašingtone formulavo lėktuvnešių paskirtį – remti ir ginti strateginėmis raketomis ginkluotus povandeninius laivus ir raketnešius. Dviejų pastatytų, trumpo pakilimo ir vertikalaus nutūpimo reaktyviniams naikintuvams skirtų, laivų likimas skirtingas. Juodojoje jūroje buvęs ir Ukrainai atitekęs lėktuvnešis „Variag“ parduotas Kinijai, o Rusijos Šiaurės laivynui priskirtas vienintelis likęs „Admiral Kuznecov“.
Jungtinės Valstijos kol tas tebėra vienintelė valstybė, nuolat išlaikanti skirtinguose vandenynuose vienu metu mažiausiai tris-keturias lėktuvnešių kovines grupes. Mažėjant amerikiečių karinių bazių populiarumui daugelyje valstybių, taip pat – ir Europoje, lėktuvnešiai suteikia Vašingtonui galimybę nepaprastai greitai bet kurioje pasaulio vietoje sutelkti įspūdingą karinę jėgą stabilumui užtikrinti, konfliktams užkardyti ir reaguoti į humanitarines krizes.