B. al Assadui ištikimos pajėgos šią savaitę triuškino
sukilėlių tvirtoves keliuose Sirijos regionuose, apšaudydami iš
tankų ir sunkiosios artilerijos miestus ir kaimus, įskaitant
pietuose esančią Deriją, kuri šis sulikimas įsiplieskė pernai
kovą.
Skambant perspėjimams, kad Siriją gali apimti ilgalaikis
pilietinis karas, Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos pasiuntinys
Kofi Annanas pareikalavo, kad Damaskas plačiau
paaiškintų savo atsakymus į jo pasiūlymus užbaigti smurtą.
K. Annanas penktadienį planuoja grįžti ir pateikti savo
ataskaitą tarpusavyje susipriešinusiai JT Saugumo Tarybai, kurios
narės Rusija ir Kinija vis dar ištikimai palaiko B.al Assadą, o
Vakarų šalys beviltiškai stengiasi įtikinti, jog būtina keisti
Damasko režimą.
Jungtinių Tautų duomenimis, per susirėmimus Sirijoje žuvo jau per 8 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių. Apie 230 tūkst.
gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o 30 tūkst. sirų
pabėgo į užsienį, todėl prognozuojama, kad gali kilti didelė
pabėgėlių krizė.
B. al Assado šalininkai kaltina užsienio jėgas ir teroristus
kurstant chaosą šalyje, taip pat nurodo, kad per šį konfliktą
žuvo apie 2 tūkst. karių.
Opozicijos aktyvistai pranešė, kad trečiadienį 130 tankų ir
kitų šarvuotų kovinių mašinų trečiadienį šturmavo Deriją,
apšaudydami pastatus iš kulkosvaidžių, o kariai vieną po kito
krėtė namus, ieškodami ginkluotų sukilėlių.
„Jie smogia revoliucijos lopšiui“, - sakė Derijos gyventojas
Mohammedas, pasisakęs vien savo vardą, bijodamas
represijų.
Taip pat pranešama apie armijos puolimą šiaurinėje Idlibo
provincijoje ir pajūrio regione netoli Hafos miesto.
Sirijos valstybinė žiniasklaida kaltino „ginkluotus teroristus“
dėl 15 civilių gyventojų, tarp jų mažamečių vaikų, nužudymo
viename centrinio Homso miesto rajone, kurio dauguma gyventojų
palaiko režimą. Šiame mieste vyko kai kurie didžiausi susirėmimai
per kelias pastarąsias savaites.
Sirijos prezidentas praeitų metų pradžioje tvirtai sakė, kad
jo šaliai negresia neramumai, panašūs į Arabų pavasario
sukilimus, per kuriuos buvo nuversti ilgamečiai autokratiniai Tuniso,
Egipto, Libijos ir Jemeno lyderiai.
Tačiau kovo 15 dieną kelios dešimtys protestuotojų išdrįso
išeiti į Damasko gatves, reikalaudami didesnės laisvės. Dar po
kelių dienų prasidėjo riaušės Derijoje, esančioje prie sienos su
Jordanija, kur buvo protestuojama prieš vieno paauglio, sučiupto
rašant ant sienų prieš vyriausybę nukreiptus šūkius, kankinimą.
Per pastaruosius metus daugiausiai taikūs demokratijos
šalininkų protestai virto didelio masto sukilimu, vadovaujamų
prastai ginkluotų kovotojų ir armijos dezertyrų, pasivadinusių
Laisvąja Sirijos armija.
Sukilėliams buvo pavykę trumpam užimti kai kuriuos miestus ir
gyvenvietes, tačiau jie galiausiai nesugebėdavo įtvirtinti savo
pergalių, puolant daug stipresnėms vyriausybės pajėgoms.
Nepaisant braškančios ekonomikos, griežtinamų sankcijų ir
didėjančios atskirties nuo tarptautinės bendruomenės, panašu, kad
B.al Assadas tebėra tvirtai palaikomas įvairiuose Sirijos
regionuose, ypač didžiausiuose miestuose - Damaske ir Alepe.
Prezidento pagrindinis sąjungininkas Iranas taip pat nenusigręžė
nuo B.al Assado.
Kol kas nepastebima jokių ženklų, kad al Assadų šeimos arba
jo sąjungininkų valdžia silpnėtų, o iš armijos į sukilėlių
pusę pereina gana mažai karių.
Didėjant Sirijos izoliacijai, Nyderlandai, Saudo Arabija ir
Italija trečiadienį uždarė savo ambasadas Damaske, protestuodamos
prieš kruviną susidorojimą su režimo oponentais.
Nors Vakarų galybės ir daugelis arabų šalių pasmerkė kraujo
liejimą Sirijoje, B.al Assadas vis dar gali kliautis Rusija ir
Kinija, kurios blokavo jau dvi JT Saugumo Tarybos rezoliucijas,
kritikuojančias Damaską.
Kita vertus, diplomatai nurodo, kad šis konfliktas vis labiau
įgyja religinį atspalvį: sunitai, sudarantys apie 75 proc. iš 23
mln. gyventojų, yra priešiški alavitams, kuriems priklauso B.al
Assadas ir kurie sudaro tik 10 proc. gyventojų, tačiau kontroliuoja
daugelį valdžios svertų.
Kitos religinės mažumos, įskaitant krikščionis, tebepalaiko
prezidentą, baimindamosi persekiojimų, jeigu jis būtų nuverstas,
teigia analitikai.
„Režimo strategija yra pilietinis karas, nes jam nepavyko
nutildyti žmonių. Taigi jis mėgina užsitikrinti savo ateitį,
kurstydamas šalies susipriešinimą“, - sakė veteranas disidentas ir
liberalių pažiūrų sunitas Najati Tayyara,
pabėgęs į Jordaniją.
Damaskas tvirtina reaguojantis į reikalavimus imtis pokyčių ir
pabrėžia, kad per praeitą mėnesį vykusį referendumą buvo
priimta nauja konstitucija, iš kurios buvo pašalinta nuostata,
užtikrinusi B.al Assado partijai „Baath“ valdžios monopolį.
Tuo tarpu parlamento rinkimai Sirijoje turėtų vykti gegužės 7
dieną.
Buvęs JT vadovas K. Annanas per praeitą savaitgalį Damaske
vykusias derybas pateikė B. al Assadui penkių punktų planą,
turintį padėti užbaigti kovas.
Sirija pareiškė „teigiamai“ vertinanti šiuo pasiūlymus,
tačiau šiame regione dirbantis vienas aukšto rango Vakarų
diplomatas sakė naujienų agentūrai „Reuters“, jog Damaskas
faktiškai atmetė K.Annano idėjas.
Tuo tarpu vietovių, kuriose vyksta armijos puolimai, gyventojai
kaltino tarptautinę bendruomenę palikus juos likimo valiai.
„Manome, kad galingosios šalys suteikia dar vieną malonės
laikotarpį al Assadui ir leidžia jam naikinti savo žmones ir
(triuškinti) jų sukilimą“, - sakė Derijos gyventojas Mohammedas.