Maištininkų, kurie pasivadino Nacionaliniu komitetu už
demokratijos įvedimą, atstovas sakė, kad jie ėmėsi veikti dėl
vyriausybės „nesugebėjimo“ spręsti tuaregų sukilimo šalies
šiaurėje.
Kelių dešimčių karių grupė, kuri sostinėje Bamake užgrobė
valstybinę televiziją, maždaug 4 val. 45 min. Grinvičo (6 val. 45
min. Lietuvos) laiku, po kelių nepavykusių bandymų paleisti garsą
ir po kelias valandas leistos muzikos, pasirodė eteryje.
Grupės atstovas, ekrane identifikuotas kaip leitenantas Amadou
Konare, sakė kad valdžios perėmimas įvyko dėl
„atitinkamų reikmenų šaliai ginti trūkumo“ ir vyriausybės
nesugebėjimo kovoti su terorizmu.
Atstovas pažadėjo, kad galiausiai bus „grįžta prie civilinio
valdymo“.
Paskelbta, kad chuntos lyderis yra kapitonas Amadou Sanogo, kuris trumpam pasirodė ir pranešė, kad visoje šalyje
įvedama komendanto valanda, nors jos laiko nepaminėjo.
Šis pasirodymas per televiziją įvyko netrukus po to, kai kariai
maištininkai užgrobė prezidentūros rūmus ir areštavo kelis
vyriausybės narius, tarp jų - užsienio reikalų ministrą Soumeylou
Boubeye Maigą ir vidaus reikalų ministrą
Kafouhouną Kone.
„Mes kontroliuojame prezidentūros rūmus“, - žurnalistams sakė
vienas sukilėlis, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.
Tuo tarpu nepriklausomas šaltinis sakė, kad prezidentui Amadou
Toumani Toure, kuris lauke vykstant
susišaudymui buvo pasislėpęs prezidentūros rūmuose, pavyko
išsmukti iš komplekso.
Maištas dėl to, kaip vyriausybė sprendžia atsinaujinusį
tuaregų sukilimą šalies šiaurėje, įsiplieskė trečiadienį po
pietų ir virto valstybės perversmu, nes kariai užgrobė valstybinio
transliuotojo kontrolę ir atakavo prezidentūros rūmus.
Perversmas įvykdytas vos mėnuo prieš tai, kai A.T.Toure turėjo
atsistatydinti prieš balandžio rinkimus, po dviejų kadencijų
prezidento poste. Naujuose rinkimuose jis nebūtų dalyvavęs.
Pats prezidentas taip pat yra buvęs kariškis ir vadovavo
prezidento iki gyvos galvos Moussos Traore (Musos Traorės)
nušalinimui 1991 metais, o paskui perdavė valdžią civilinei
vyriausybei. 2002-aisiais jis laimėjo rinkimus, o 2007-aisiais buvo
perrinktas.
Jam vadovaujant Malis, kuriame po nepriklausomybės paskelbimo
nuolat kildavo tuaregų maištai, o pastaruoju metu ėmė veikti
Islamiškojo Magribo „al Qaeda“ (AQIM), buvo vadinamas didėjančia
demokratija regione.
Daug tuaregų dėl sausros ir nepasitenkinimo iš šalies pietų
valdančia vyriausybe pabėgo į Libiją dirbti ir kovoti už Muamarą
Kadhafi. Po pernai Libijoje vykusio konflikto jie
grįžo gerai ginkluoti ir įgiję patirties mūšio lauke.
Sausio viduryje jie pradėjo naują sukilimą už Azavado -
didelio dykumų trikampio Malio šiaurėje - nepriklausomybę.
Pastarosiomis savaitėmis didėjo pasipiktinimas tuo, kaip
vyriausybė sprendžia šį konfliktą, per kurį dėl tuaregų
išpuolių iki 200 tūkst. žmonių buvo priversti bėgti.
Nors oficialaus žuvusiųjų skaičiaus nėra, manoma, kad per
mūšius žuvo ar į nelaisvę pateko daug karių.
Trečiadienio maištas kilo po to, kai gynybos ministro Sadio
Gassamos pastangos išsklaidyti įtampą kareivinėse
prie sostinės nuėjo perniek, o kariai ėmė šaudyti į orą ir
reikalauti tinkamų ginklų kovai su sukilėliais.
„Norime amunicijos, kad galėtume eiti ir kovoti su tuaregų
maištininkais. Užteks“, - Kačio kareivinėse žurnalistams sakė
vienas kapralas.
Malyje jau kuris laikas kaupėsi nepasitenkinimas vyriausybės
pozicija, o vasarį buvo kilę protestai - į gatves išėjo su
sukilėliais kovojančių karių žmonos ir kiti giminaičiai.
Prastai apginkluotiems kariams tenka kautis su gerai ginkluotais
tuaregais. Kai kuriais atvejais kariams mažesniuose miestuose teko
apleisti kareivines ir atsitraukti ginti didesnių objektų
didžiulėje dykumoje.
Tuaregai - klajoklių bendruomenė, kurią sudaro maždaug 1,5
mln. įvairioms gentims priklausančių žmonių, - gyvena Alžyre,
Burkina Fase, Libijoje, Nigeryje ir Malyje.
Malyje ir Nigeryje 20-ojo amžiaus 7-ajame, 10-ajame
dešimtmečiuose ir šio amžiaus pradžioje vyko tuaregų sukilimai
už jų identiteto pripažinimą ir nepriklausomą valstybę.
Neramumai 2006-2009 metais atsinaujino.