Po Demokratų partijos vėliava antros kadencijos siekti užsimojęs B. Obama per viršūnių susitikimą Seule paprašė Rusijos vadovą „palikti erdvės“ rinkimo kampanijos metu, mainais žadėdamas „daugiau lankstumo“ priešraketinio skydo klausimais pergalės rinkimuose atveju.
JAV prezidentas netrukus viešai patikslino savo poziciją, esą jis siekia mažinti perteklinį branduolinį arsenalą, o tam būtinas abipusis su Rusija pasitikėjimas, kuriam nekenktų įtampos dėl priešraketinės sistemos Europoje kūrimo planų.
Šiems B. Obamos pareiškimams iškart pasipriešino JAV respublikonai, laukiantys vidaus varžybų dėl savo partijos kandidato į prezidentus finalo. Partijos pretendentas Mittas Romney pareiškė laikąs Rusiją JAV „geopolitiniu priešu Nr.1“.
Net 43 Senato nariai pasirašė respublikonų laišką, įspėjantį apie „rimtas pasekmes“, jei JAV administracija bandytų atsisakyti priešraketinės gynybos planų arba dar labiau mažinti puolamąjį branduolinį arsenalą. Respublikonų nacionalinis komitetas pareiškė, kad per pastarąjį dešimtmetį B. Obama nuosekliai laikėsi pozicijos, nepritariančios priešraketinio skydo projektui.
Ką jie iš tiesų galvoja?
Bet ar iš tiesų Amerika gali sulėtinti priešraketinės gynybos skydo kūrimo planus arba jų net visiškai atsisakyti, paaukodama tam tikslui jau išleistus milijardus dolerių ir susikompromituodama NATO sąjungininkų akyse?
Pagaliau, ar tokie žingsniai atgal įmanomi, kai Rusija savo poziciją šiuo klausimu palydi ne vien tik žodžiais, bet ir griežtais, karine jėga pagrįstais veiksmais? Praėjusio dešimtmečio pradžioje, stiprėjant įtarimams, jog Iranas plėtoja branduolinio ginklo ir raketų nešėjų programą, respublikono George‘o W. Busho administracija ėmėsi kurti priešraketinės gynybos (PRG) sistemą, pagrįstą atitinkamos ginkluotės išdėstymu sausumoje.
Neabejotina, jog nepaisant formuluočių, esą ši sistema pirmiausia skirta neutralizuoti Irano grėsmę, mintyse buvo turimi ir Rusijos balistinių raketų arsenalai. Minėtosios sistemos radaras turėjo būti dislokuotas Čekijoje, o raketų paleidimo įrenginiai – Lenkijoje.
2008 m. rinkimus laimėjus B. Obamai ir jo administracijai pradėjus santykių su Rusija „perkrovos“ politiką, priešraketinio skydo idėja buvo pertvarkyta, atsisakius Maskvą erzinančio ginkluotės dislokavimo arti Rusijos sienų. Priešraketinės gynybos tema buvo perkelta į daugiašalį dialogą su kitomis NATO narėmis.
NATO narės Europoje neturi priešraketinės gynybos pajėgumų, tad galimybė iš didžiausius finansinius projekto kaštus nešančių Jungtinių Valstijų gauti patikimą „skėtį“ mainais į nacionalinę paramą buvo sutikta itin palankiai. 2010 metais NATO viršūnių susitikime Lisabonoje buvo paskelbta apie bendrą Aljanso priešraketinės gynybos iniciatyvą.
Demokratų administracija kategoriškai tikina, kad įgyvendinant Europos priešraketinio skydo projektą, nuosekliai laikomasi vadinamojo keturių fazių plano. Pirmojoje fazėje JAV Priešraketinės gynybos valdyba numatė plėtoti pajėgumus toliau nuo Rusijos - Pieryčių Europoje.
Karinių pajėgų išsidėstymas
Viduržemio jūroje dislokuoti raketiniai kreiseriai ir eskadriniai minininkai su „Aegis“ kovine vadovavimo ir kontrolės sistema ir trumpojo bei vidutinio nuotolio balistinėms raketoms numušti skirtomis „SM-3 Block1A“ raketinėmis sistemomis. Pirmojoje fazėje taip pat buvo planuojama Pietryčių Europoje dislokuoti radarą „AN/TPY-2“.
Antrojoje fazėje, 2015 m., planuota dislokuoti du raketų-perėmėjų „SM-3“ paleidimo įtaisus Rumunijoje, trečiojoje fazėje, 2018 metais, - tris paleidimo įtaisus Lenkijoje. Kiekviename šių etapų turėtų raketos „SM-3“ turėtų būti modernizuojamos. Ketvirtajame etape – iki 2020 metų, planuojama įdiegti „SM-3 IIB“ raketų-perėmėjų modifikaciją, kuri būtų pajėgi numušti tolimojo nuotolio balistines raketas.
Šiemet kovo pabaigoje Vašingtone vykusioje dešimtojoje Priešraketinės gynybos konferencijoje B. Obamos administracijos atstovė informavo apie jau atliktus darbus. Įgyvendinant pirmąją fazę, Turkija sutiko savo teritorijoje dislokuoti radarų sistemą. JAV ir Turkijos personalo aptarnaujamas radaras sausį pradėjo veikti Malatijos mieste Turkijos pietryčiuose.
Anot Vašingtono atstovų, Rumunija ir Lenkija sutiko savo teritorijose priimti raketų „SM-3“ paleidimo įtaisus. Su Ispanija sutarta dėl keturių JAV laivyno eskadrinių minininkų, turinčių „Aegis“ ginklų vadovavimo ir kontrolės sistemą bei priešraketinės gynybos elementus, nuolatinio dislokavimo šios šalies Rotos karinių jūrų pajėgų bazėje.
Jie iš bazių JAV bus perdislokuoti per artimiausius trejus metus. Gegužės mėnesį Čikagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime planuojama paskelbti apie pasiektus Europos priešraketinės gynybos sistemos „tarpinius pajėgumus“.
Kremliaus namų darbai
Maskva per pastaruosius ketverius metus nė kiek neatlyžo dėl Europos priešraketinio skydo kūrimo, savo retoriką lydėdama konkrečiais darbais. Kaliningrado srityje, Pionerskojės gyvenvietėje 2011 metų pabaigoje aktyvuota radiolokacinė stotis “Voronež M”, stebinti oro erdvę nuo Eritrėjos iki Niūfaundlendo salos. D. Medvedevo administracija paskelbė, jog Kaliningrado srityje bus dislokuoti nauji zenitiniai raketiniai kompleksai „S-400“.
Jų veikimo spindulys – 500 kilometrų - leistų paralyžiuoti oro erdvę nuo Rygos įlankos šiaurėje iki Didžiosios Lenkijos vaivadijos pietuose, nuo Gotlando salos vakaruose iki Lietuvos sienos su Baltarusija rytuose.
Pažymėtina, kad „S- 400“ kompleksai skirti „medžioti“ ne tik tradicinius orlaivius, bet ir dideliu greičiu, tiek dideliame, tiek mažame aukštyje skriejančias kitas oro gynybos raketas.
Be to, Rusija planuoja artimiausiu metu Kaliningrado srityje dislokuoti „žemė-žemė“ tipo raketas „Iskander“, kurios būtų pajėgios sunaikinti objektus pusės tūkstančio kilometrų spinduliu.
Kompleksiškai oponuodama Europos priešraketinio skydo projektui, Rusija 2011 m. pateikė savo siūlymus dėl jungtinės Europos PRG sistemos architektūros.
Maskva siūlo oro erdvę tarp Ispanijos ir Uralo kalnų nuo balistinių raketų grėsmės saugoti bendrai, oro erdvę padalinant į NATO ir Rusijos atsakomybės sektorius. Suomija, Baltijos šalys, dalį Lenkijos ir Rumunijos bei Ukraina būtų priskiriamos „buferinei“ zonai. JAV derybininkai atmetė minėtuosius siūlymus, ypač Maskvos nuostatas, jog sistemos aktyvavimo „mygtukas“ turi būti nuspaudžiamas drauge. JAV, savo ruožtu, pateikė savų bendradarbiavimo su Rusija iniciatyvų, susijusių su galimybe dalintis radarų informacija.
Senato respublikonai griežtai įspėja B. Obamos administraciją nesiimti jokių veiksmų, kurie įpareigotų JAV kokiu nors būdu riboti turimą ginkluotės potencialą ar pradėtas priešraketinio skydo iniciatyvas.
Tad dar įmanoma esminė strateginių gynybos tikslų peržiūra, kai dar oficialios nominacijos negavęs respublikonų rinkimų favoritas nuo JAV prezidento demokrato atsilieka vos devyniais populiarumo punktais?