„Kodėl aš tik dabar sakau, pasenęs ir rašydamas paskutiniu rašalu - kad Izraelio branduolinė galia kelia pavojų trapiai viso pasaulio taikai?“ - rašo 84 m. G. Grassas eilėraštyje, pavadintame „Kas turi būti pasakyta“. Jis taip pat kritikuoja planus pristatyti dar vieną povandeninį laivą „iš mano šalies“ į Izraelį.
G. Grassas kritikavo Berlyną už tai, kad šis pardavė Izraeliui povandeninį laivą, galintį „visas naikinančias kovines galvutes pasiųsti ten, kur net vienos atominės bombos egzistavimas nėra įrodytas“.
Rašytojas pabrėžia, kad Izraelio branduolinė jėga kelia grėsmę trapiai viso pasaulio taikai.
Vokiečių publicistas Henrykas M. Broderis žurnale „Welt“ audringai sureagavo į tokį Nobelio premijos laureato pasisakymą. Pasak jo, G. Grassas - „išsilavinusio antisemito prototipas“ - „visada turėjo problemų su žydais, bet niekada taip aiškiai, kaip šiame „eilėraštyje“, jų neartikuliavo“.
G. Grasso eilėraštis netruko sulaukti ir žydų kritikos. Vokietijos žydų centrinė taryba jį pavadino „agresyviu pamfletu“. O Izraelio pasiuntinio Berlyne Emmanuelio Nahshono nuomone, G. Grassas už žydų demonizavimą nusipelno antisemito etiketės.
Pasak E. Nahshono, „europietiškai tradicijai būdinga prieš Paschą kaltinti žydus ritualinėmis žmogžudystėmis. Anksčiau tai būdavo krikščionių vaikai, kurių kraują, esą, žydai naudodavo kepdami macus, o šiandien tai – iraniečių tauta, kurią neva nori sunaikinti žydų valstybė“.