„Mes, Azavado žmonės, nuo šiandienos, penktadienio, 2012 metų
balandžio 6 dienos, iškilmingai skelbiame Azavado valstybės
nepriklausomybę“, - pareiškė atstovas Mossa ag Attaheras, pridūręs, kad sukilėliai gerbs „kitų valstybių
sienas“.
Ginkluoti islamistai ketvirtadienį įsiveržė į Alžyro
konsulatą Malio šiaurės rytuose ir pagrobė septynis diplomatus, o
šis išpuolis padidino nuogąstavimus, kad su tarptautiniu teroristų
tinklu „al Qaeda“ susiję kovotojai pavers valstybę neprognozuojama
ir pakurstys humanitarinę krizę.
Tuaregams skelbiant apie sėkmę dešimtmečius trukusioje kovoje
dėl savo tėvynės „išvadavimo“, jų bendražygiai islamo
fundamentalistai, virtę varžovais, pradėjo įvedinėti šariatą
kai kuriose šiaurės Malio teritorijose.
MNLA pranešė, kad sėkmingai baigę užkariauti regioną, kurį
jie vadina Azavadu, kovotojai stabdo visas karines operacijas nuo
ketvirtadienio vidurnakčio.
M.ag Attaheras pareiškė: „Visiškai prisiimame savo vaidmenį ir
atsakomybę, įpareigojančią mus užtikrinti teritorijos saugumą.
Baigėme labai svarbią kovą - išvadavimą..., dabar laukia
svarbiausi uždaviniai.“
Jis pridūrė, kad Alžyro konsulo ir šešių jo darbuotojų
pagrobimas Gao mieste yra „apgailėtinas“ incidentas, sakydamas, kad
jo judėjimas buvo nusistatęs prieš šį žingsnį, tačiau
galiausiai jam nesipriešino, siekiant apsaugoti žmonių gyvybes.
Dykumų klajokliai Malio šiaurėje veikia ne vieni, o daugelis
nurodo, jog naujaisiais dykumų šeimininkais tapo Islamistų
judėjimas „Ansar Dine“ („Tikėjimo gynėjai”), vadovaujamas Iyado
ag Ghaly, pradėjęs įvedinėti šariatą.
„Kiek žinome, šiuo metu MNLA nevadovauja niekam... Stipriausias
yra Iyadas, o jis yra su AQIM“, - vienas Malio kariuomenės šaltinis
anksčiau sakė naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje
Islamiškojo Magribo „al Qaeda“ (AQIM).
MNLA svetainėje paskelbtoje deklaracijoje pažymimas šio
judėjimo „tvirtas pasiryžimas kurti sąlygas tvariai taikai (ir)
inicijuoti institucinius pagrindus valstybei, pagrįstai nepriklausomo
Azavado demokratine konstitucija“.
MNLA vykdomasis komitetas paragino tarptautinę bendruomenę
nedelsianti pripažinti jų nepriklausomą valstybę.
Sunerimusi dėl sumaišties šioje Vakarų Afrikos šalyje, kuri
per dvi savaites nuo joje įvykusios pučo skilo į sukilėlių
kontroliuojamą šiaurę ir karinės chuntos kontroliuojamus pietus,
tarptautinė bendruomenė stengėsi suformuluoti tinkamą atsaką.
Alžyro URM pranešė, kad nežinoma grupuotė užpuolė šios
šalies konsulatą Gao mieste ir pagrobė konsulą bei šešis jo
darbuotojus.
Incidento liudininkai pasakojo AFP, kad užpuolikai iškėlė
juodą salafitų vėliavą, kuri yra islamistų sukilėlių,
užėmusių Tombuktu ir kitus šiaurinius Malio miestus, simbolis.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“
ketvirtadienį perspėjo, kad Malio šiaurinėje dalyje gali kilti
humanitarinė katastrofa, nes sukilėliai pagrobė maisto ir vaistų
atsargas šiame dykumų regione, kuriame jau anksčiau stigo maisto.
Tuaregai, tradiciškai gyvenantys kaip klajokliai, dėl
šiaurinės Malio dalies nepriklausomybės kovoja bent nuo 1958 metų,
kai šios tautos vyresnieji parašė laišką Prancūzijos
prezidentui, prašydami kolonijinių valdytojų nustatyti atskirą
teritoriją tuaregams.
Tačiau šiaurinis regionas, kuriame gyvena šviesesnės odos
tuaregai, buvo sujungtas su Pietų Maliu, kurio tamsesnės odos
gyventojai kontroliavo sostinę ir šalies finansus.
Tuaregai buvo surengę ne vieną sukilimą, tačiau svaresnių
pergalių sugebėjo iškovoti tik po kovo 21 dienos, kai kariškiai
nuvertė išrinktą vyriausybę Bamake. Per tris dienas sukilėliai
užėmė tris didžiausius šiaurinio regiono miestus, kuriuose buvę
kariai metė savo uniformas ir spruko.
Nepriklausomybės deklaracija, kurią paskelbė Azavado
nacionalinis išvadavimo judėjimas (MNLA), kalbama apie 50 metų
trukusį netinkamą centrinės Bamako administracijos valdymą.
MNLA pajėgoms vadovauja įtakingas tuaregų vadas, kuris kovėsi
buvusio Libijos lyderio Muamaro Gaddafi pusėje.