Aljanso šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų derybos
taps įžanga į NATO viršūnių susitikimą Čikagoje gegužės
20-21 dienomis, kuriam pirmininkaus JAV prezidentas Barackas Obama, siekiant sudaryti dvejus metus truksiančio 130 tūkst. karių išvedimo kalendorių.
NATO lyderiai 2010 metų lapkritį susitarė palaipsniui perduoti
atsakomybę už saugumą Afganistano saugumo pajėgoms iki 2014 metų
pabaigos, tačiau dar nesusitarė, kaip bus finansuojamos afganų
pajėgos, kuriose turėtų tęsti kovas su sukilėliais.
NATO pareigūnai tvirtina, kad Afganistane išpuolių sumažėjo,
tačiau praeitą sekmadienį įvykdytos koordinuotos atakos,
nusinešusios 51 žmogaus, tarp jų 36 sukilėlių gyvybes,
pademonstravo Talibano kovotojų ištvermę.
„Akivaizdu, kad vis dar patiriame saugumo iššūkių, - NATO
atstovė Oana Lungescu sakė pirmadienį. - Tai buvo
ne pirmoji tokia ataka, ir nesitikiu, kad ji bus paskutinė.“
„Tačiau tokios atakos nekeičia pereinamojo laikotarpio
strategijos, nekeičia tikslo ir nekeičia kalendoriaus, dėl kurio
visi susitarėme per Lisabonos viršūnių susitikimą 2010 metų
lapkritį“, - pažymėjo ji.
Atsakomybės už saugumą perdavimo procesas galėtų būti
sėkmingas, jeigu afganų pajėgas pavyktų pakankamai sustiprinti,
kad jos galėtų savarankiškai kautis su Talibanu, o NATO pareigūnai
sakė, jog faktas, kad afganai vieni atrėminėjo sukilėlius
sekmadienį, buvo „įspūdingos“ pažangos įrodymas.
Tuo tarpu Australijos premjerė Julia Gillard antradienį pareiškė, kad jos šalis savo pajėgas susigrąžins
metais anksčiau nei planuota - dauguma karių bus išvesti 2013
metais, pasiekus reikšmingą pastangą užtikrinant saugumą per
pastaruosius 18 mėnesių.
NATO tikisi, kad afganų saugumo pajėgos šiemet padidės iki 352
karių ir policininkų, tačiau dėl jų dydžio tolesnėje ateityje
dar vyksta diskusijos.
JAV numato, kad Afganistano pajėgos iki 2017 metų bus
sumažintos iki 228,5 tūkst. karių ir policininkų.
Sąjungininkai taip pat diskutuoja dėl šių pajėgų išlaikymo
kaštų, kurie gali siekti po 4,1 mlrd. JAV dolerių per metus.
Jungtinės Valstijos tikisi kasmet skirti šiam tikslui 2,3 mlrd.
dolerių, o jų partneriai ir Afganistano vyriausybė turėtų
surinkti likusią sumą.
NATO ministrai taip pat aptars kitus opius klausimus, tokius kaip
JAV vadovaujamo priešraketinės gynybos skydo dislokavimas Europoje,
kuris kelia pasipiktinimą Rusijai.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir kiti
NATO diplomatijos vadovai ketvirtadienį dalyvaus derybose su Rusijos
užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, tačiau nesitikima, kad
per šį susitikimą pavyks sumažinti Maskvos susirūpinimą dėl
Aljanso priešraketinės gynybos planų.
NATO pakvietė Rusiją į Čikagoje vyksiantį viršūnių
susitikimą, tačiau nesitikima, kad jame dalyvaus išrinktasis
prezidentas Vladimiras Putinas. Aljanso pareigūnai nurodė, kad jis
negalės atvykti dėl anksčiau suplanuotos darbotvarkės.
Nepaisant susipriešinimo, NATO diplomatai tikisi pažangos
sprendžiant šią problemą, pažymėdami, kad Rusija bendradarbiauja
su Aljansu kituose projektuose ir tebėra linkusi diskutuoti apie savo
vaidmenį priešraketinės gynybos skyde.
„Maskvos retorika NATO atžvilgiu - labiau pragmatiška ir atvira
bendradarbiavimui“, - sakė vienas diplomatas.