„Turkija svarsto oficialiai pasinaudoti Šiaurės Atlanto
sutarties 4-uoju straipsniu“, - H. Clinton sakė per Paryžiuje
vykstantį šalių, siekiančių spausti Sirijos prezidento Basharo al
Assado režimą, aukštų diplomatų susitikimą.
4-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis numato Aljanso
narių „konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla
grėsmė bet kurios iš Šalių teritoriniam vientisumui, politinei
nepriklausomybei arba saugumui“.
Šis NATO sutarties straipsnis nėra toks kategoriškas kaip
5-asis, pagal kurį Aljanso šalys gali inicijuoti „individualią arba
kolektyvinę gynybą“, tačiau tai būtų žingsnis į kolektyvinė
atsaką dėl numanomos Sirijos agresijos.
Vakarų ir Artimųjų Rytų
valstybių koalicija ketvirtadienį perspėjo, kad drauge sieks
tarptautinių veiksmų, jeigu Sirijos prezidento Basharo al Assado
režimas ir toliau pažeidinės Jungtinių Tautų (JT)
taikos planą.
Aukšto rango pareigūnai, tarp jų – JAV valstybės sekretorė ir Prancūzijos užsienio reikalų
ministras Alainas Juppe, apkaltino B. al Assadą
pažeidus ugnies nutraukimo sąlygas ir sakė, kad JT stebėtojų
misiją reikės smarkiai didinti.
H. Clinton dar paragino tarptautinę bendriją spausti JT Saugumo
Tarybą aktyvuoti vadinamąją 7-ojo skyriaus rezoliuciją, pagal
kurią B.al Assadas būtų laikomas grėsme taikai ir būtų galima
imtis griežtų tarptautinių priemonių.
Tarp tokių priemonių, pasak JAV valstybės sekretorės, galėtų
būti „kelionių ir finansinės sankcijos, ginklų embargas ir
spaudimas ... režimui laikytis (JT ir Arabų Lygos pasiuntinio) Kofi
Annano šešių punktų plano“.
H.Clinton taip pat iškėlė perspektyvą, kad Turkija į
„piktinantį“ jos sienos apšaudymą iš Sirijos galėtų reaguoti
pasiremdama NATO aljanso sutarties sąlyga, pagal kurią narės
turėtų spręsti, ar kyla grėsmė jų saugumui.
A. Juppe perspėjo, kad Sirija eina „pilietinio karo“ link, ir
patvirtino, kad 15 susitikime dalyvaujančių valstybių susitarė
siekti „kitų galimybių“, jeigu K.Annano planas žlugtų.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy
kalbėjo apie galimybę Sirijoje, kur per metus
trunkantį sukilimą žuvo 11 tūkst. žmonių, nustatyti
„humanitarinius koridorius“.
Susitikime Paryžiuje dalyvavo užsienio reikalų ministrai ir
pasiuntiniai iš Vokietijos, Saudo Arabijos, Kanados, Egipto,
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Ispanijos, JAV, Italijos,
Jordanijos, Kuveito, Maroko, Kataro, Didžiosios Britanijos, Tuniso,
Turkijos ir Europos Sąjungos (ES).
Tačiau trūko tokių atstovų kaip Rusijos užsienio reikalų
ministras Sergejus Lavrovas, kurio vyriausybė turi veto teisę
JT Saugumo Taryboje ir tikriausiai blokuotų bet kokius bandymus
pasitelkti 7-ojo skyriaus rezoliuciją.
„Mums reikia pradėti labai energingai judėti Saugumo Taryboje
dėl 7-ojo skyriaus sankcijų rezoliucijos“, - pasiuntiniams sakė
H. Clinton.
„Gerai žinau, kad šiuo metu tokios pastangos vis tiek
tikriausiai bus vetuotos, bet mums reikia ieškoti būdo toliau
stumtis į priekį“, - sakė ji ir pridūrė, kad anksčiau susitiko
su S. Lavrovu Briuselyje.
„Jis, kaip paprastai, labai siekė užkrauti atsakomybę visoms
(konflikto Sirijoje) šalims, ypač - opozicijai, bet taip pat
pripažino, kad situacija ne statiška, o prastėjanti“, - sakė ji.
Dėl Sirijos prezidento Basharo al-Assado smurtinių protestų, kuriais reikalaujama
politinių pokyčių, slopinimų 156 tūkst. žmonių 2011 metais buvo
priversti palikti savo namus, remdamasi Norvegijos pabėgėlių
tarybos duomenimis praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
Šis konfliktas yra vienas didžiausių socialinių neramumų
Sirijoje nuo 1960 metais kilusio sukilimo, po kurio į valdžią atėjo
Asadų šeima, teigiama organizacijos, kuri tiria žmonių persikėlimus
visam pasaulyje nuo 1998 metų, pranešime.
Organizacija neįvertino, kiek žmonių šiais metais buvo privesti
palikti savo namus, kai Sirijos pajėgos siaubė Homso ir Idlibo
miestus.
Kaimyninių šalių pranešimais, gerokai daugiau sirų pabėgo į užsienio šalis.
Jordanijos užsienio reikalų ministras Nasseras Judeh balandžio 13 dieną informavo, kad jo šalyje yra apie 100 tūkst. Sirijos pabėgėlių, o Turkijos užsienio reikalų ministro
Ahmeto Davutoglu teigimu, pabėgėlių stovyklose
yra daugiau nei 25 tūkst. sirų.
Sirijos vyriausybė, reaguodama į 2011 metais kovo mėnesį
prasidėjusias taikias opozicijos demonstracijas, pradėjo areštuoti
protestuotojus, atakuoti opozicijos bastionus. Jungtinių Tautų
duomenimis, daugiau nei 9 tūkst. žmonių žuvo, o 1 mln. gyventojų
būtina humanitarinė pagalba šalyje.