Be radioaktyvių debesų, kurie gali užteršti žemės ūkio
plotus toli nuo sprogimų vietų, į atmosferą patekę suodžiai
visame pasaulyje sumažintų temperatūrą ir kritulių kiekį.
Tyrimo išvadose pateikiami duomenys, kurie tvirtai paremia šiuos
baisius perspėjimus dėl pasaulinių branduolinio ginklo panaudojimo
pasekmių.
„Grėsmę visam pasauliui kelia ne tik JAV ir Rusijos arsenalai“,
- sakė autorius Ira Helfandas iš tarptautinės
medikų federacijos „International Physicians for the Prevention of
Nuclear War“ (IPPNW).
„Net šie mažesni arsenalai kelia egzistencinę grėsmę mūsų
civilizacijai, jeigu ne mūsų rūšiai. Tai tikrai padarytų galą
moderniai visuomenei, kokią žinome“, - perspėjo jis.
Tyrimo išvados, kurias turi publikuoti žurnalas „Climate
Change“, buvo paskelbtos per Pasaulinį Nobelio taikos premijos
laureatų susitikimą Čikagoje.
Autorius teigia, kad kukurūzų derlius Jungtinėse Valstijose
visam dešimtmečiui sumažėtų vidutiniškai 10-čia procentų. Tiek
pat sumažėtų sojos derlius, kuris labiausiai kristų pirmuosius
penkerius metus po branduolinio karo.
Tyrimas nustatė, kad ryžių derlius Kinijoje sumažėtų
vidutiniškai 21 proc. pirmuosius ketverius metus ir 10 proc. - per
kitus šešerius metus.
Reikšmingi nuostoliai būtų ir kitose šalyse, dėl kitų
žemės ūkio kultūrų, sakė I. Helfandas interviu susitikimo
užkulisiuose.
Be to, realūs žemės ūkio kultūrų nuostoliai galėtų būti
daug didesni nei prognozuojama, nes kuriant konservatyvų modelį
nebuvo atsižvelgta į ultravioletinio spinduliavimo padidėjimą ir
tikimybę, kad pasaulinis atšalimas nulemtų staigias, žemės ūkio
augalams pražūtingas šalnas.
Maisto trūkumas ir jo kainų padidėjimas beveik neabejotinai
sukeltų paniką ir kaupimą tarptautiniu mastu, kurie dar labiau
sumažintų galimybes gauti maisto.
Atsižvelgiant į tai, kad, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis,
maždaug 925 mln. žmonių visame pasaulyje jau dabar prastai
maitinasi, tikriausiai būtų neišvengiamas masinis žmonių mirimas
iš bado.
Tai savo ruožtu dar labiau padidintų socialinius neramumus ir
galėtų išprovokuoti ginkluotus konfliktus ir pačiose valstybėse,
ir tarp jų. Masinį badą taip pat dažnai lydi didelės tokių
užkrečiamųjų ligų kaip cholera ir dizenterija epidemijos, kurios
gali dar labiau padidinti mirčių skaičių.
Tačiau šios pasekmės būtų beveik niekas palyginti su
branduoline žiema, kuri pasaulį ištiktų, jeigu JAV ar Rusija
panaudotų bent mažą dalį savo branduolinių arsenalų, sakė
I. Helfandas.
„JAV ir Rusija tikriausiai nepradės kariauti viena su kita, bet
mes žinome mažiausiai penkis kartus, kai JAV ar Rusija rengėsi
pradėti branduolinę ataką, nes manė, kad yra atakuojamos“, -
pažymėjo jis.