Nuo 2009-ųjų Švedijos gynybos koncepcija pamažu keičiasi. Be kitų permainų – ir požiūriu į Baltijos šalių gynybinius poreikius. Siūloma, jog Švedija turėtų būti pasirengusi suteikti joms tiesioginę karinę pagalbą krizės atveju – tokia naujausia šios tradiciškai neutralios valstybės nuostata.
Kaip tai konkrečiai galėtų atrodyti, aptariama Stokholmo Švedijos Karo Akademijos pranešimų rinkinyje „Į pagalbą draugams”, kuris neseniai buvo pristatytas visuomenei ir išverstas į anglų kalbą.
Šis projektas aptaria įvairius galimus Rusijos grėsmę Baltijos šalims keliančius veiksmus, nagrinėja, kuo Švedija galėtų prisidėti prie NATO pastangų ginti šias šalis. Taip pat analizuojama Švedijos galimybė dėl savo geografinės padėties žymiai greičiau reaguoti į karinę grėsmę Baltijos šalims, nei tai galėtų padaryti NATO pajėgos.
Aktyvus Švedijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimas konflikte galėtų palengvinti NATO sprendimus, kokių veiksmų pirmiausia būtina imtis.
Vienas svarbiausių uždavinių – Švedijai priklausančios didžiausios Baltijos jūroje Gotlando salos gynyba. Jei priešiškos pajėgos užimtų šią salą, NATO būtų beveik neįmanoma pritraukti papildomų pajėgų, skirtų Baltijos šalims.
Nurodoma, jog NATO karo aviacijos operacijoms būtų svarbu suteikti galimybę naudotis Švedijos karinės aviacijos oro uostais.
Šios šalies sausumos pajėgos galėtų dalyvauti operacijose Baltijos šalių teritorijose, įskaitant desantus pakrantės apsaugai, kol NATO sutelks pakankamus išteklius.
Siūlomas projektas pabrėžia planavimą, pratybas ir praktinį pasiruošimą galimam tokių veiksmų scenarijui, taip pat pabrėžia informacijos pateikimą politikams, norint užtikrinti bendrą sutarimą dėl veiksmų kritinėje situacijoje.