Tokią poziciją kaimyninės šalies vadovas išsakė
ketvirtadienį per vizitą Mogiliovo, kur dalyvavo Černobylio
avarijos minėjimui skirtame renginyje.
„Dėl politikos apsispręsta. Aš tiksliai ja vadovaujuosi. Mes
čia, šioje žemėje, šeimininkai. Mes ir spręsime, kur ir ką
statyti“, - A. Lukašenkos žodžius žurnalistams cituoja agentūra„Interfax“.
Baltarusijos atominės jėgainės projektas šiuo metu plėtojamas Gardino srityje netoli Astravo miestelio, už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Šį projektą su Rusijos finansine pagalba
Baltarusija tikisi įgyvendinti iki 2018 metų.
Baltarusijos prezidentas aiškino, esą Lietuva „rėkauja“ dėl
minėtoje vietoje planuojamos atominės elektrinės, nors pati
planuoja statyti atominę jėgainę netoli Baltarusijos sienos.
Lietuva savo ruožtu pažymi, kad atominės elektrinės projektą
plėtojanti Baltarusija nesilaiko aplinkosauginių klausimų derinimo
procedūrų, nors yra įsipareigojusi jų paisyti.
„Lietuviai rėkauja, nors jie lygiai taip pat, tokiu pat atstumu
nuo mūsų sienos, nori statyti savo atominę elektrinę. Jų senoji
elektrinė, kuri vis dar dūmija, apskritai stovi ant mūsų sienos, o
vandenį ima iš mūsų ežerų. Kodėl neburnojo ir nerėkavo, kai
pylė savo bjaurastį į ežerą?“, - sakė A. Lukašenka.
Lietuva 2011 metų birželio mėnesį pateikė skundą dėl
Baltarusijos veiksmų plėtojant Astravo atominės jėgainės
projektą prieštaravimo Espo konvencijai. Lietuva teigia, kad
Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į keliamus klausimus
apie atominės elektrinės statybos planus, nebuvo surengti tinkami
viešieji svarstymai ir dvišalės konsultacijos.
Lietuvos diplomatai pažymi, kad Baltarusija atominės elektrinės
statybos darbus Astravo aikštelėje, esančioje 50 kilometrų nuo
Vilniaus, pradėjo 2009 metų sausio mėnesį, bet dalyvauti poveikio
aplinkai vertinimo procese Lietuvą pakvietė tik 2009 metų
rugpjūčio mėnesį.
„Espo konvencija numato, kad tik atlikus visas poveikio aplinkai
vertinimo procedūras, atsakius į poveikį patirsiančių šalių
klausimus ir suorganizavus viešuosius svarstymus galima pradėti
realius tarpvalstybinį poveikį galinčio turėti objekto statybos
darbus“, - teigia ministerija.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusijos veiksmams
prieštarauja ne tik Lietuva, bet ir Europos Komisija, kuri raštu
informavo Minską, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų su
Baltarusija pagal Espo konvenciją nebaigė, nes turi klausimų, į
kuriuos Baltarusija turi atsakyti.
JT Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame
kontekste (Espo konvencija) yra pagrindinis tarptautinis dokumentas,
kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą įgyvendinant
projektus, galinčius turėti tarpvalstybinį poveikį, įskaitant
atominės elektrinės statybas. Baltarusija prisijungė prie Espo
konvencijos 2005 metais.