Atsidūrus Afganistane pirmą kartą viskas stebina, kartais pribloškia - lyg boksininko smūgis į saulės rezginį - negali net kvapo atgauti. Tada visas pasakojimas susidėlioja iš ištiktukų ir šauktukų - pradedant nuo mūsų lėktuvo „Spartan“ - jo tinklinių guolių, kurtinančio gaudimo, egzotiško tualeto už užuolaidos ir keturaukščių gultų.
Paskui - pikiruojantis nusileidimas Kabule, Skrydis į Kandaharą. Ten įsikūrusi mūsų spec. dalinio stovykla - tvirtovė tvirtovėje, kur manęs draugiškai, bet įtikinamai paprašė nefotografuoti. Ir milžiniška kepsninė, kur pačirškino turbūt skaniausius mano gyvenime „steikus“.
Ekskursija po Kandaharo bazę japonišku autobusiuku ir raketų ataka svilinančioje tamsoje. Betoninės slėptuvės kiekvienoje bazės keliukų sankryžoje. Šurmulys ir sirenų gausmas, kylančių sraigtasparnių staugimas.
Vėliau - nakvynė kareivinėse kartu su milžiniškais amerikiečių jūrų pėstininkais ir rytinis skrydis į Čachčaraną „Chinook“ sraigtasparniu - 300 km. per kalnus , tarpeklius, tarp upių ir pievų - nuostabūs vaizdai. Ir mūsiškių bazė - tvirtovė iš smėlio maišų ir betono - dviguba, kartais triguba siena - kaip iš Don Kichoto epochos. Su atkeliamais vartais ir bokštais sargybiniams.
Čakčarano bazės miestas su akmenine - lietuviškais motyvais papuoštas sale - valgykla, sausas amerikietiškas maisto davinys pusryčiams - rusvai žalsvame storos plastmasės maiše. Ir mūsų įgulos rikiuotė bazės aikštėje.
Šarvuotų tojotų kolona lydima šarvuočių keliauja į miestą susitikti su provincijos gubernatoriumi. Lietuvių kareivių degančios akys, pirštai ant ginklų gaidukų. Aiški jėga ir pagaliau pasididžiavimas mūsų šalimi. Trispalvės, plazdančios ant kiekvienos mūsų kolonos mašinos.
Būdamas Afganistane tris dienas gali kalbėti tik ištiktukais, bet nepaisant to - čia tikrai pasijunti patriotu. Be šūkių, be išvedžiojimų ir nuostatų. Tiesiog didžiuojiesi savo Šalimi.