Rusijos karo pramonė: fasadas blizga, pamatai pūva

Aleksandras Matonis
Pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare minėjimas Rusijos sostinėje jau daugiau nei šešis dešimtmečius neatskiriamas nuo karinio parado Raudonojoje aikštėje, o šis paradas kasmet – gerai apgalvota Rusijos ginkluotųjų pajėgų viešųjų ryšių akcija. Kaskart parado organizatoriai siekia parodyti, kad esama naujų ginkluotės sistemų, kurios jau nebėra prototipai, o pasiekė reguliariąją kariuomenę.
Ar verta tikėti, kad išdidus technikos riedėjimas Raudonosios aikštės grindiniu atitinka realią pertvarkomų Rusijos ginkluotųjų pajėgų padėtį?
Daugiau nuotraukų (1)
Kiek peršamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvaizdis pagrįstas? Ar turime tikėti, kad „Iskander“, „Topol“, „Pancyr“ ir „Tigr“ išdidus riedėjimas Raudonosios aikštės grindiniu atitinka realią pertvarkomų Rusijos ginkluotųjų pajėgų padėtį?
Juk žiniasklaidoje vieną dieną perskaitome apie „Kalašnikov“ automatus – pasaulyje labiausiai paplitusio šaunamojo ginklo – gamintojo bankrotą ir naujos kartos automatinio ginklo gamybos atidėjimą, o kitą – apie naujų radiolokacinių stočių ir modernių raketinių kompleksų dislokavimą? Kai kurių prieštaravimų nebuvo įmanoma nuslėpti ir trečiadienį vykusiame parade. Pirmieji į aikštę išriedėjo naujos kartos visureigiai „Gaz 2975 Tigr“ – daugiafunkcinės paskirties transporto priemonės, rusiškas atsakymas į du dešimtmečius gaminamus amerikietiškus „Humvee“.
Ši transporto priemonė Rusijos kariuomenėje diegiama, pasiekus suvokimą, jog karių skyriui (10 žmonių) arba nedideliems kroviniams pervežti nereikalingas šarvuotis arba daugiatonis sunkvežimis. „Tigro“, kaip Rusijos nacionalinio automobilių gamintojo produkcijos, pasirodymą rinkoje lydėjo nemažos viešųjų ryšių akcijos. Ko vertas vien pernykštis režisieriaus Džaniko Faizijevo batalinis filmas „Aštuntųjų rugpjūtis“, heroizuojantis 2008 m. ginkluotą agresiją prieš Gruziją.
Filme, atkartojant įsimintiną amerikiečių reido karo mašina „Humvee“ Somalio sostinės gatvėmis sceną (Ridley Scotto „Juodojo vanago“ žūtis“), Rusijos kariai laksto „Tirgais“ Cchinvalio gatvėmis, pergudraudami „gruzinų agresorių“ tanką. „Tigrai“, kaip ir „Humvee“, gali būti lengvai šarvuoti, nešti įvairią ginkluotę.
Tiesa, glumina išorinis šios GAZ produkcijos panašumas į šveicarų MOWAG kompanijos gaminamus „Eagle“ ir ypač į italų IVECO „Lince“ (lūšis). Beje, parado pabaigoje pasirodo ir visureigiai „Rys“ (lūšis), kurie yra ne kas kita, bet iš „IVECO“ įsigyti „Lince“. Rusijos kariuomenė, matyt nepasitikėdama nacionaliniais automobilių gamintojais, 2010 metais įsigijo bandomąją partiją daugiafunkcinių visureigių „Lince“, o nuo 2011 m. planavo pradėti šių transporto priemonių surinkimą koncerno „Iveco“ ir valstybinio holdingo „Rostechnologii“ bendroje įmonėje Rusijoje.
Afganistane italų kontingentas eksploatuoja daug „Lince“ visureigių. Jie patikimi, aukštesni ir siauresni už „Humvee“, didesnė prošvaisa. Tačiau, priešingai Rusijos teiginiams, jog tai minoms atsparus visureigis, jis toks nėra.
Trečiadienį parade, be jau pažįstamų ratinių šarvuočių BTR-80 ir tankų T-90, buvo ir moderniai atrodančios technikos. Riedėjo zenitiniai raketiniai kompleksai „Pancyr S1“, priešlėktuvinės gynybos savaeigės sistemos „Buk M2“, įspūdingos savaeigės haubicos „Msta-S“. Tačiau Lietuvos žiūrovui galėjo būti smalsu pamatyti pastaruoju metu geopolitinių diskusijų apie Kaliningrado srities militarizavimą dažnai minimus naujus oro gynybos raketinius kompleksus „S-400 Triumf“ ir raketų „žemė-žemė“ sistemas „Iskander M“.
Pastarieji du ginkluotės elementai, sprendžiant iš Rusijos pareigūnų pranešimų, jau dislokuoti Kaliningrado srityje. Taktinės raketos „Iskander M“, rusų vadinamos „nematomomis“, laipsniškai pakeis ankstesnę versiją „Točka M“. Skirtumas tas, kad „Iskanderai“ taktinius branduolinius ginklus gali nešti pusantro karto didesniu nuotoliu – iki 500 km.
Žinant, kad „Iskander“ dislokacijos vieta yra Černiachovsko apylinkėse, pasiėmus skriestuvą nesunku nubrėžti tokio ginklo veikimo spindulį. Šiaurėje jis siektų Estijos pasienį, pietuose – Vidurio Lenkiją, vakaruose – Švedijos pakrantę. Hipergarsiniu greičiu skriejanti „Iskander“ raketa, priklausomai nuo trajektorijos, Lietuvos didmiesčius pasiektų vidutiniškai per pustrečios minutės.
Oro gynybos kompleksas „S-400“, rusų reklamuojamas kaip neturintis analogų, skirtas įvairiu greičiu judančių taikinių nuo 50 m iki 50 kilometrų aukštyje naikinimui. Kompleksas mobilus, žinoma, kad šių metų balandį „S-400“ bateriją gavo Rusijos Baltijos laivynas Kaliningrado srityje.
„Iskander“ ir „S-400“ dislokavimas Lietuvos pašonėje – jau įgyvendintas Kremliaus atsakymas į kol kas tik kuriamą JAV ir NATO priešraketinės gynybos Europoje sistemą. Abiejų sistemų bandymai atlikti sėkmingai, ir NATO ekspertai šios ginkluotės galimybes vertina rimtai.
Nuo 2001 metų, kai prezidentu tapęs Vladimiras Putinas ėmėsi reanimuoti Rusijos karinę galią, išlaidos gynybai padidintos maždaug 7 kartus. Vien šiemet, palyginti su 2011 metais, Rusijos karinį biudžetą planuojama padidinti beveik dešimtadaliu – nuo 130 mlrd. litų iki 143 mlrd. litų. Tad prezidentu antrąsyk inauguruoto V. Putino dalyvavimas gegužės 9-sios parade turėjo daugiau nei simbolinę prasmę.
Tačiau Rusijoje rimti ir komiški dalykai – visiškai greta. Rusijos TV kanalams išsamiai informuojant apie repeticijas ir pasiruošimus paradui, atskiras reportažas pasakojo ir apie naktinį maršą iš technikos dislokavimo vietos į Chodynką Maskvos pakraštyje.
Pasirodo, į Maskvą buvo išsiųsta dukart daugiau technikos, nei dalyvavo parade. Korespondentas didžiuodamasis pasakojo, kad 150 kilometrų atstumą „Iskander“ ir „Topol M“ paleidimo kompleksai įveikė savarankiškai, be gedimų. Technikos vilkstinėje buvo daug atsarginių to paties tipo technikos priemonių, vilkikų, techninio aptarnavimo mašinų.
Tad nenumodami ranka į Rusijos karinę galią, kartais pagalvokime: „Ar nuvažiuos iki tikslo? O jei nuvažiuos, ar iššaus?“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.