Ataskaitoje analizuojamas sandoris dėl keturių Prancūzijos
„Mistral“ klasės desanto laivų pardavimo, kurį KTT aprašo kaip
pirmą atvejį, kai „NATO narė parduoda galingą kovinio puolamojo
potencialo ginklą Rusijai“.
Šis sandoris, kurį Prancūzija ir Rusija pasirašė 2011 metų
birželio mėnesį, parodė „įtampą Alijanse dėl NATO santykių su
Rusija“ ir sukėlė ypač didelį Baltijos šalių bei kitų NATO
narių susirūpinimą dėl galimo „Mistral“ laivų dislokavimo
Baltijos jūroje.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija
pasisakė prieš šį pardavimą, kuris „galėjo duoti klaidingą
signalą Rusijai bei Vidurio ir Rytų Europos partnerėms“, nurodoma
ataskaitoje.
Tačiau Vašingtonas nedarė spaudimo atsisakyti sandorio, nes
pirmenybę teikė santykių su Maskva gerinimui, nurodoma ataskaitoje,
kurioje cituojamas vienas ekspertas.
B. Obamos administracija 2009 metais „perkrovė“ savo santykius su
Maskva ir nuo tada buvo linkusi perkelti tokią savo politiką į
NATO santykius su Rusija, rašoma ataskaitoje.
KTT 31 puslapio dokumentas buvo paruoštas respublikonų
senatoriaus Richardo Lugaro užsakymu. Senatorius
prašė, kad Kongreso tarnyba išnagrinėtų galimą parduodamos
ginkluotės panaudojimą prieš pačias šalis, įeinančias į
Aljansą, ir nuogąstavo, kad vieną dieną panašūs susitarimai gali
būti sudaryti ir su Kinija.
Prancūzų „Mistral“ klasės laivas gali nešti iki 16
sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100
kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos
sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų
ligoninė.
Už pirmuosius du laivus Rusija Prancūzijai sumokės 1,47 mlrd.
JAV dolerių. Prancūzijos valstybinė laivų statybos korporacija
DCNS pranešė, kad pirmasis laivas Rusiją pasieks 2014 metais,
nurodė KTT.
Vokietijos karinės įrangos gamintoja „Rheinmetall“ 2011 metų lapkritį taip pat pasirašė sutartį su Rusijos gynybos ministerija dėl 131 mln. JAV dolerių vertės karinių pratybų centro
įrengimo Volgos regione. Savo produktą „Rheinmetall“ įvardino
kaip „pažangiausią tokio tipo sistemą visame pasaulyje“, pažymima
ataskaitoje.
Tuo tarpu Italija susitarė Rusijai parduoti dešimtis lengvųjų daugiafunkcinių šarvuočių, kuriuos gamina viena „Fiat“ dukterinė įmonė.
Nepaisant kai kurių Šiaurės Atlanto Aljanso narių
susirūpinimo, kad tokia prekyba karine technika gali privesti iki
saugumo padėties destabilizavimo regione, apžvalgininkai ir
diplomatai sutaria, kad šie pardavimai neprisideda prie Rusijos
karinės grėsmės didinimo.
„Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos pareigūnai pabrėžė, kad
paskutiniai kariniai prekybiniai sandoriai su Rusija turėtų būti
laikomi logišku žingsniu, siekiant platesnio politinio tikslo -
strateginės partnerystės su Rusija“, - nurodoma KTT ataskaitoje.
Kongreso tyrimų tarnybos pranešimai rengiami tik siekiant
informuoti įstatymų leidėjus, jie neatspindi oficialios JAV
politikos.