JAV prezidentas Barackas Obama organizuoja dviejų
dienų susitikimą, kurio metu sąjungininkai viliasi pademonstruoti
atnaujintus įsipareigojimus dėl Afganistano, o protestuotojai
grasina užtvindyti gatves ir pasmerkti šį karą, nusinešusį
tūkstančių karių ir civilių gyventojų gyvybių.
NATO šalių lyderiai priims ir kitus svarbius sprendimus dėl
Aljanso ateities: aktyvuos pirmąją priešraketinės gynybos (PRG)
skydo Europoje dalį ir paskelbs apie virtinę karinio
bendradarbiavimo projektų, kurie turi padėti veiksmingai dirbti
gynybos srityje, valstybėms imantis vis griežtesnių taupymo
priemonių.
Tačiau pagrindinė šio viršūnių susitikimo, kuris vadinamas
didžiausiu per visą NATO istoriją, tema bus Afganistanas. Tarp
maždaug 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovų jame
bus Afganistano prezidentas Hamidas Karzai.
„Laukiu susitikimo su prezidentu Karzai ir kolegomis lyderiais
Čikagoje, kad aptartume šiuos itin svarbius žingsnius, kurie
sustiprins afganų suverenumą tuo pačiu metu atsakingai užbaigiant
karą“, - sekmadienį sakė B. Obama.
Pasak JAV prezidento, pasaulio lyderiai aptars, kaip efektyviai
vykdyti pereinamąjį procesą. Tačiau šią strategiją visuomenė
ima vertinti su vis didesniu nekantrumu, o Prancūzija planuoja
paspartinti savo pačios karių išvedimą.
NATO palaipsniui perduoda saugumo kontrolę afganų pajėgoms ir
siekia kitais metais perduoti joms vadovavimą visoje šalies
teritorijoje. Kovos veiksmuose Afganistane dalyvaujančias užsienio
pajėgas tikimasi išvesti 2014 metų pabaigoje.
Tvarkingas 130 tūkst. karių pajėgų, kurioms vadovauja JAV,
išvedimas, yra gyvybiškai svarbus B. Obamai, kuris prieš lapkritį
įvyksiančius įtemptus prezidento rinkimus nori pademonstruoti
rinkėjams, kad gali sėkmingai užbaigti karą Afganistane po
pasitraukimo iš Irako praėjusiais metais.
Tačiau antradienį prisaikdintas naujasis Prancūzijos
socialistų prezidentas Francois Hollande'as
tikriausiai sukels bangų šio savo pirmojo prezidentinio vizito JAV
metu - jis turi pasakyti sąjungininkams, kad prancūzų karius iš
Afganistano išves 2012 metų pabaigoje, o ne kitais metais.
„Šiuo etapu mes einame iš Afganistano taip greitai, kaip galime,
ar net dar greičiau, - sakė gynybos ekspertas Nickas Witney iš instituto „European Council on Foreign Relations“. – Na,
o Afganistanui gresia tuščia ateitis“.
NATO lyderiai, pasak jo, „bandys sudaryti įspūdį, kad kiekvieno
kalendoriai atitinka Aljanso modelį“.
F. Hollande'as nėra pirmasis lyderis, spaudžiantis anksti
išvesti pajėgas. Kanada ir Nyderlandai jau yra perėję nuo kovinių
prie mokymo misijų, o Australijos premjerė Julia Gillard užsiminė, kad australų pajėgos gali būti išvestos kitais
metais, nors vėliau jos vyriausybė sakė, kad australai Afganistane
bus ir 2014-aisiais.
Vis dėlto NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas
Rasmussenas tvirtina, kad šis
viršūnių susitikimas įtvirtins Aljanso mantrą: „Drauge
įžengėme, drauge išeisime“.
Misiją Afganistane persekiojo ir kitos problemos, tarp jų -
dažnėjantys atvejai, kai afganų kariai nukreipia ginklus į savo
NATO sąjungininkus, taip pat afganų pasipiktinimas civilių
gyventojų žūtimis per Aljanso operacijas.
Po 2014 metų Afganistane turėtų likti užsienio karinių
instruktorių, kurie padės užtikrinti, kad Afganistano saugumo
pajėgos galėtų sutrukdyti Talibanui vėl iškilti į valdžią.
H. Karzai šią savaitę parėmė užsienio pajėgų išvedimo planus - paskelbdamas, kad afganų pajėgos, kurias sudaro daugiau
kaip 300 tūkst. karių, perima dar 11 provincijų kontrolę ir dabar
rūpinsis 75 proc. šalies gyventojų saugumu.
Čikagoje lyderiai aptars afganų armijos dydį ir finansavimą po
2014 metų. Prognozuojama, kad jos kainuos 4,1 mlrd. dolerių per
metus, o pusę šios sąskaitos turėtų apmokėti Jungtinės
Valstijos, kurios viliasi, kad likusius pinigus skirs tarptautinė
bendrija.
Tačiau vyriausybės patiria tam tikrų sunkumų, nes Europos
skolų krizė visus verčia mažinti biudžeto išlaidas. Jungtinės
Valstijos, kurios apmoka 75 proc. NATO karinių išlaidų, spaudė
europiečius prisidėti daugiau.
Spręsdamas taupymo klausimą, NATO paskelbs apie daugiau kaip 20
bendrų projektų karinei ginkluotei sutelkti pagal iniciatyvą „Smart
Defence“, kuria siekiama užtikrinti išmintingą ribotų Aljanso
išteklių naudojimą.
Planuojamą JAV vadovaujamą PRG skydą Europoje NATO vadina
puikiu karinio bendradarbiavimo pavyzdžiu.
Čikagoje bus paskelbtas pirmasis žingsnis šio skydo link -
„laikini pajėgumai“ dislokuojant Viduržemio jūroje JAV karo laivus
su raketų gaudytuvais, o Turkijoje - NATO valdomą radiolokatorių
sistemą.
Šie priešraketinės gynybos planai supykdė buvusią Šaltojo
karo priešininkę Rusiją, kuri nuogąstauja, kad Aljanso skydas
sumažins jos branduolinio arsenalo atgrasomąjį poveikį. Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė nedalyvauti derybose
Čikagoje.