„Mūsų ginkluotėje naudojama daugybė nelegaliai Kinijoje pagamintų elektroninių detalių”, – taip savo ataskaitoje teigia JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetas.
Per metus trukusį tyrimą amerikiečių kariniuose orlaiviuose aptikta 1800 suklastotų detalių. Jų buvo ir specialiosioms operacijoms skirtuose sraigtasparniuose ar oro pajėgų krovininiuose lėktuvuose.
Jeigu svarbi detalė sugestų ir veiktų netinkamai, Pentagonui tektų ne tik aiškintis dėl nekokybiškų padirbtų detalių. Esą gali kilti rimta grėsmė kario gyvybei ir net šalies nacionaliniam saugumui.
Tarp orlaivių, kuriuose aptikta nelegaliai pagamintų detalių, minimi karinio jūrų laivyno naudojami sraigtasparniai „SH-60B”, naujutėlaičiai pakrančių stebėjimo lėktuvai „Boeing P-8 Poseidon”, krovininiai lėktuvai „C-130J Super Hercules”, „Alenia C-27J Spartan”. Beje, pastaruosius orlaivius naudoja ir Lietuva.
Kiek ir kokių kiniškų detalių yra lietuviškuose „Spartan”, kurie, beje, ne kartą yra patyrę gedimų, kol kas neaišku.
Detalesnė JAV Senato tyrimo medžiaga amerikiečiams nerimą tik dar labiau stiprina. Iš viso per tyrimą aptikta daugiau nei milijonas įtartinų detalių, iš kurių net 70 procentų pėdsakai veda tiesiai į Kiniją.
Tyrimui JAV pareigūnai specialiai buvo sukūrę ir fiktyvią kompaniją, kuri internetu pirkdavo elektronines detales. Tokios veiklos rezultatai iškalbingi.
Visos šešiolika kompanijos nupirktų detalių iš Kinijos tiekėjų buvo suklastotos. Kai kurios jų turėjo ir netikrus identifikavimo numerius.
„Šis padirbtų detalių, kurių dauguma yra iš Kinijos, antplūdis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, mūsų kariams ir amerikiečių darbo vietoms”, – piktinosi demokratų senatorius Carlas Levinas.
Jis dabar drąsiai tvirtina, kad Kinija – „elektroninių detalių klastojimo epicentras”, nors klastotojų sąraše minėtos ir kitos šalys.
JAV Senato ataskaitoje taip pat teigiama, kad po Kinijos daugiausia suklastotų detalių atkeliauja iš Jungtinės Karalystės ir Kanados.
Apie pavojingą situaciją paskelbęs Senato komitetas negaili antausių ir patiems Kinijos pareigūnams.
Amerikiečiai teigia, kad Pekinas ne tik neuždaro nelegalių prekių gamintojų įmonių, bet ir nenori bendradarbiauti.
Pavyzdžiui, komiteto atstovams, norėjusiems vykti į Kiniją ir ten atlikti tyrimą, be jokių paaiškinimų nebuvo išduotos vizos.
„Padirbtos elektroninės detalės atvirai pardavinėjamos Kinijos rinkoje. Užuot pripažinusi problemą ir griežtai ėmusi uždarinėti klastotojų įmones, Kinijos valdžia stengėsi išvengti tikrinimo”, – skundžiamasi Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto ataskaitoje.