„Pastarąsias dvi dienas susitikome su savo iraniečių kolegomis
labai intensyviose ir detaliose diskusijose“, - sakė Europos
Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, kuri derybose Bagdade atstovavo minėtoms šešioms valstybėms „P5 plius 1“.
Ji pridūrė, jog „aišku, kad visi mes norime daryti pažangą ir
yra tam tikras bendras pagrindas“, tačiau „lieka reikšmingų
skirtumų“.
Šalys Maskvoje susitiks birželio 18-19 dienomis, paskelbė
C. Ashton.
„Liekame pasiryžę išspręsti šią problemą artimu laiku,
derybomis, ir toliau dėsime visas pastangas dėl šio tikslo, - sakė
ji. - Dabar turime tam tikrą bendrą pagrindą ir sutartą
susitikimą, kuriame tai galime dar labiau pastūmėti į priekį“.
C. Ashton grupės „P5 plius 1“ - Didžiosios Britanijos, Kinijos,
Prancūzijos, Rusijos, JAV ir Vokietijos - vardu išdėstė naują
pasiūlymų paketą, kuris, kaip regis, sukėlė iraniečių nerimą.
Tarp tų pasiūlymų, kaip pranešama, yra raginimas iraniečiams
sustabdyti urano sodrinimą iki 20 proc. - tai didžiausią „P5 plius
1“ nerimą kelianti Irano branduolinės programos dalis, nes toks
sodrinimas sutrumpina teorinį laiką bombai pasigaminti.
Tačiau „P5 plius 1“ pasiūlymas Teheranui labai nepatiko, nes
mainais nebuvo pasiūlytas griežtų sankcijų sušvelninimas, kurio
siekė iraniečiai.
Irano valstybinės žiniasklaidos priemonės, tarp jų - naujienų
agentūra IRNA, tuos pasiūlymus pavadino „pasenusiais, neišsamiais
ir nesubalansuotais“.
C. Ashton baigiamojoje spaudos konferencijoje sakė, kad Iranas
„deklaravo savo pasirengimą imtis 20 proc. sodrinimo“ klausimo, bet
plačiau nekomentavo.
Ji tiesiogiai nepaminėjo sankcijų ir sakė: „Rengiamės daryti
štai ką: iškelti labai aiškias idėjas dėl to, ką mūsų
nuomone, galima padaryti dėl tų 20 proc., ir labai aiškias idėjas
dėl to, ką, mūsų manymu, būtų galima pasiūlyti“.
Tačiau Irano derybininkas tvirtino, kad Teheranas turi
„absoliučią teisę“ sodrinti uraną.
„Tai - taiki veikla, (vykdoma) prižiūrint TATENA (Tarptautinei
atominės energetikos agentūrai), ir neatimama Irano teisė, ir jie
(„P5 plius 1“) tai šiame susitikime patvirtino“, - sakė Saeedas
Jalili.
Maskvoje „P5 plius 1“ gudrybė bus pasiekti, jog Iranas suprastų,
kad sankcijos bus griežtinamos, jei Iranas nebendradarbiaus, tuo
pačiu metu patikinant Iraną, kad jeigu jis bendradarbiaus, sankcijos
bus panaikintos, sakė Markas Hibbsas iš užsienio
politikos studijų instituto „Carnegie Foundation for International
Peace“.
Nesėkmės Maskvoje kaina gali būti labai didelė.
Iranui grasinama Europos Sąjungos (ES) naftos embargu, kuris turi
galutinai įsigalioti liepos 1 dieną ir pagal kurį ES firmoms taip
pat būtų draudžiama drausti tanklaivius, gabenančius naftą į
Indiją, Pietų Korėją ir Japoniją.
Izraelis, kuris, kaip manoma, turi branduolinį arsenalą,
vienintelį Artimuosiuose Rytuose, laiko save pirmuoju Teherano
taikiniu, jeigu Iranas pasigamintų atominę bombą. Izraelis labai
skeptiškai vertina galimybes Irano branduolinės programos problemą
išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.
Kaip ir Jungtinės Valstijos, Izraelis atsisako atmesti
prevencinio karinio smūgio Irano branduoliniams objektams tikimybę.
Naftos kainos dar labiau pakilo ir neigiamai paveikė pasaulio
ekonomikos augimą - tokiu metu, kai gali atsinaujinti euro zonos
krizė, o JAV prezidentas Barackas Obama siekia
perrinkimo lapkričio mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose.
B. Obama, kuris per 2008 metų kampaniją dėl savo pirmosios
kadencijos žadėjo ištiesti ranką Teheranui, taip pat nenori, kad
jo varžovas, respublikonų kandidatas Mittas Romney jo
politiką Irano atžvilgiu vadintų negriežta ir nesėkminga.