Lenkų karo pilotus Šiauliuose stebina tik didelės kainos

„Anksčiau šio kelio nebuvo ir su NATO kontingentu buvo galima susisiekti tik kertant aerodromo takus. Teko tiesti naują kelią. Jį suprojektavęs specialistas pasiūlė pavadinti savo papūgos Barbaros vardu. Niekas dėl tokio kelio pavadinimo neprieštaravo“, - pamatęs mano susidomėjimą pakelėje išvystu nelietuvišku užrašu, paaiškino į NATO bazę portalo lrytas.lt žurnalistą lydėjęs Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas-leitenantas Virginijus Steponavičius.

Tai išgirdus galvoje šmėstelėjo mintis, kad papūga, vardu Barbara, su karo aviacija lyg ir neturi nieko bendro, bet šiaip ar taip yra skraidyti mokantis padaras.

Kelionės į NATO bazę tikslas – interviu su oro policijos misiją šiuo metu čia vykdančio Lenkijos kontingento vadu.

Nors per aštuonerius šios NATO misijos metus Šiaulių karinio aerodromo pašonėje įkurtoje bazėje jau spėjo pabuvoti net 14 šalių kariškiai, o Lenkijos karinių oro pajėgų lakūnai čia atvyko jau ketvirtą kartą, dėmesį į Baltijos šalių oro erdvės apsaugą atkreipė eilinę kontingentų pasikeitimo ceremoniją lydėję politikų pareiškimai.

Balandžio pabaigoje keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusius Vokietijos karius keičiant lenkams pasigirdo politikų siūlymų ateityje NATO bazę iš Šiaulių perkelti į Estijos aerodromą ar bent jau rotacijos principu paeiliui vykdyti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Balandžio 26-ąją oro policijos misiją vykdyti pradėję Lenkijos pilotai patruliuoja keturiais naikintuvais. Bazėje – apie šimtas karių, atvykusių iš Lenkijos karinių oro pajėgų 22-os taktinės oro eskadrilės, esančios Malborko aviacijos bazėje.

Junginiui vadovauja pulkininkas leitenantas Lezsekas Blachas, kuris oro policijos misiją vykdo jau ne pirmą kartą.

Prieš ketverius metus L. Blachas į Šiaulius vykdyti NATO misijos vyko būdamas tuomečio Lenkijos kontingento skrydžių saugos karininku. Šįkart L. Blachas paskirtas misiją atliekančio kontingento vadu.

„Neslėpsiu, gavęs pasiūlymą vadovauti misijai apsidžiaugiau“, - sakė portalo lrytas.lt reporterį savo kabinete priėmęs L. Blachas.

Misijos vado kabinetas ganėtinai kuklus – ant nedidelio stalo telpa du telefonai ir nešiojamasis kompiuteris. Ant vienos kabineto sienos kabo Lenkijos vėliava ir simbolinis misijos raktas, kuris per junginių pasikeitimo ceremoniją perduodamas iš rankų į rankas. Kitą pasienį užima jau gerokai aptrinta sofa.

- Sąlygos bazėje yra pastebimai pagerėjusios. Įrengti geresni judėjimo takai, pagerėjo lėktuvų laikymo sąlygos, atsirado naujų pastatų. Skrydžių valdymo bokšte įrengtas operacijų centras, instaliuotos navigacinės sistemos TACAN.

O gyvenimo sąlygos tokios pat kaip ir anksčiau. Pastebėjome, kad išaugo kainos – tiek maisto, tiek kitų prekių kainos yra didesnės nei Lenkijoje.

- Viskas tenkina. Visas iškylančias problemas sprendžiame per Aviacijos bazę. Su Aviacijos bazės vadu kartą per savaitę susitinkame aptarti dalykinių reikalų, tačiau esame sutarę, kad jei prireiktų, galime skambinti vienas kitam bet kuriuo paros metu.

- Šiauliuose esanti bazė iš esmės nieko nesiskiria nuo mūsų bazės Malborke. Ji yra parengta vykdyti oro policijos misiją.

- Santykiai puikūs visais aspektais. Ypač norėčiau pabrėžti puikią sąveiką tarp aerodromo priežiūros komandos ir mūsų inžinierių, kurie ruošia lėktuvą skrydžiui.

- Eilinę dieną nuo 8 iki 14 val. bazėje dirba visas personalas, o po to čia lieka budėti pilotai ir aptarnaujantis personalas.

Aš užsiimu administraciniais reikalais, koordinuoju visą junginio veiklą, duodu nurodymus personalui. Techninis inžinerinis personalas rūpinasi, kad lėktuvai būtų parengti skrydžiui, kad bet kurią minutę galėtų vykdyti misiją. Pilotai budi arba vykdo treniruočių skrydžius. Mūsų pilotai treniruojasi ir su Lietuvių lakūnais, kurie skraido su savo „Albatros L-39 ZA“.

- Mūsų pilotai skraido Rusijoje pagamintais MiG-29. Šie naikintuvai pagaminti prieš dvidešimt metų. Atsižvelgus į tai, kad lėktuvo „gyvenimas“ trunka apie trisdešimt metų, galima sakyti, kad mūsų turimi naikintuvai yra „pusamžiai“.

- Taip. Bet jų nedetalizuosiu.

- Kiekvienas žmogus savo laisvalaikį organizuoja pats: kas lankosi treniruočių salėje, kas plaukioja, bėgioja. Savaitgaliais organizuojame išvykas. Per tris misijos savaites jau aplankėme Vilnių, Trakus.

- Miesto policijos atstovai mus instruktavo apie pavojingesnes miesto vietas. Kariai žino, kur saugu lankytis, ir tų rekomendacijų paiso. Laisvalaikį leidžiantys kariai beveik niekuo nesiskiria nuo civilių – jie gali vaikščioti po parduotuves, užsukti į kavinę ar restoraną.

Savo pavaldiniams nerekomendavau vartoti alkoholio. „Šiaulių“ viešbutyje, kuriame apsistojome, esantis baras „Martinis“ yra ta vieta, kur kariškiams leidžiama pasėdėti prie bokalo alaus ar išgerti taurelę stipresnio gėrimo.

Kol kas jokių incidentų nepasitaikė. Tikimės jų išvengti ir ateityje.

- Nesame buvę nei Latvijoje, nei Estijoje. Todėl negalime tokio pasiūlymo vertinti kaip specialistai. O šiaip čia viskas priklausys nuo įsakymo. Kur bus įsakyta, ten ir vyksime.

Pasibaigus pokalbiui Lenkijos kontingento vadas aprodė bazę.

Netoli štabo lūkuriuoja du lakūnus į lėktuvus vežti pasiruošę automobiliai. Prie greta esančių stalų sėdi budinčios pamainos vyrai. Miegamieji bazėje liekančiam personalui įrengi čia pat sustatytuose konteineriniuose moduliuose.

Štabo link vedanti veja kiek panaši į vaikų žaidimų aikštelę – čia prismaigstyta strypų su lėktuvų maketais. Ant į Vakarus nukreiptų stilizuotų rodyklių ar lėktuvų maketų užrašyti čia misiją atlikusių dalinių pavadinimai ir atstumas iki jų bazių.

Prieš keliasdešimt metų šiame aerodrome šeimininkavusių sovietų kariškių pastatyti betoniniai angarai MIG 21 lėktuvams dabar paversti sandėliais. Benzinvežius, kuriais degalai pristatomi lėktuvams, Lenkijos kariškiais atsigabeno patys. Degalus į bazę pristato lietuviai.

Lietuvos kariai vykdo ir bazės apsaugą. Ginkluoti sargybiniai budi net tik bazės pakraščiuose įrengtuose postuose, bet ir saugo angaruose stovinčius Lenkijos naikintuvus.

Ilgą laiką misiją vykdantys naikintuvai buvo laikomi laikinuose angaruose. Susidėvėti bebaigiančius laikinuosius angarus netrukus pakeis šalia jų pastatyti metaliniai angarai.

Lankantis aerodrome kelininkai baigė platinti privažiavimus prie naujųjų angarų, į kuriuos persikels Lenkijos MiG 29.

Per aštuonerius NATO bazės gyvavimo metus įvykusius pokyčius bene geriausiai gali įvardinti dabartinis Aviacijos bazės vadas V. Steponavičius, kuris 2004 metais būdamas Aviacijos bazės karininku pirmasis pasveikino čia NATO misiją pradėjusius Belgijos karius.

- Kas bazėje pasikeitė per tuos aštuonerius metus? - lrytas.lt paklausė V. Steponavičiaus.

- Kai 2004-aisiais priėmėme pirmąjį NATO kontingentą (Belgijos pajėgas), aš spręsdamas visas iškilusias problemas iš bazės neišėjau 30 parų.

Tai, ką turime šiandien, byloja apie neįtikėtiną infrastruktūros plėtrą. Tai pastebi ir užsieniečiai, kurie atvykę čia stebisi, kaip per palyginti trumpą laiką pavyko atlikti daug darbų ir sukurti geras sąlygas užduotims vykdyti.

- Kaip prie NATO misijos vykdymo prisideda Lietuvos Aviacijos bazės personalas?

- Mes galbūt daugiau užsiimame logistika ir suteikiame patį pagrindinį įrankį misijai atlikti – aerodromą. Visa aerodromo infrastruktūros valdymo sistema užtikrinama Lietuvos pusės. O tai sudaro didesnę pusę misijos reikalų. Kontingentą siunčiančiai šaliai belieka pasirūpinti lėktuvais, lakūnais, inžineriniu techniniu ir administraciniu personalu.

- Iš pradžių buvau bepradedąs manyti, kad kiekviena NATO šalis turi savo NATO standartus. Tačiau bėgant laikui pavyko suformuoti mūsų pusės teikiamų paslaugų paketą, kuris tenkina daugumą čia misijos atlikti atvykstančių kontingentų ir jau per keletą pastarųjų rotacijų nebeturėjome nei problemų, nei klausimų.

Dar liko problemų dėl degalų užpylimo Vokietijos naikintuvams. Laikantis šios šalies standartų reikalaujama patikrą atlikti kitaip nei atliekame mes ir likusios šalys.

- Kontingento buities sąlygomis pasirūpina komandos, kuriuos atvyksta dar prieš misiją. Jie patys mieste išsirenka, kur gyventi, patys rengia konkursus. Mes į tai nesikišame.

- Baigiame įrengti naujus angarus naikintuvams, jie pakeis senuosius laikinus angarus. Senieji angarai netinkami naudoti žiemos sąlygomis, jų danga plyšta, ją tenka keisti. Naujuose metaliniuose angaruose bus palaikoma lėktuvui tinkama temperatūra ir mikroklimatas.

Ruošiamės rekonstruoti keturis dar sovietmečiu aerodrome pastatytus angarus. Šiems darbams tikimasi gauti nuo trijų iki keturių milijonų litų.

Po rekonstrukcijos šie angarai taps specialiųjų skysčių saugyklomis, bus modernizuojamas ir ginkluotės angaras.

Taip pat bus rekonstruojamas ir NATO bazės štabo pastatas. Pastato rekonstrukcija bus dalinai finansuojama mūsų, dalinai – NATO lėšomis.

- Manau, kad sprendimą dėl rotacijos, jei jis toks bus, priims NATO vadovybė.

Mūsų uždavinys išlieka toks, koks ir buvo – užtikrinti visas sąlygas oro policijos misijai vykdyti – ir mes su ta užduotimi kol kas puikiai susidorojame.

Be to, aerodromas reikalingas ne tik oro policijos misijai. Mes vykdome savo užduotis, skraidome lėktuvais, todėl aerodromas reikalingas ir mums.

Aerodromo infrastruktūra turi būti išvystyta nepriklausomai nuo to, ar čia pakils du, ar du šimtai lėktuvų.

- Baltijos oro šalių erdvę saugantys NATO kontingento kariškiai yra laikomi misiją vykdančia šalimi, o mūsų personalui tai – kasdienis darbas. Tačiau kasdienį mūsų darbą reglamentuojantys įstatymai ir įstatai tampa kliuviniu, kai darbinė situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų.

Jei NATO kontingento naikintuvai turi užtikrinti oro erdvės saugumą, tai mūsų darbas - užtikrinti, kad neiškiltų problemų dėl pakilimo-nusileidimo takų. Jei, tarkim, toks takas sugestų, jį reikėtų sutvarkyti kaip įmanoma greičiau, partneriai mūsų nesuprastų, jei iškart nesiimtume darbo, o aiškintume, kad turime surengti konkursus bei atlikti kitas biurokratines procedūras.

Todėl manau, kad su misiją atliekančiu NATO kontingentu dirbantis Aviacijos bazės personalas turėtų būti vertinamas kaip misiją vykdantis personalas – jam turi galioti tie patys normatyvai, kaip ir, tarkime, Afganistane Goro provincijos atkūrimo misiją vykdantiems mūsų kariams, kurie vykdydami šią misiją turi išskirtines sąlygas.

Oro policijos misija pradėta vykdyti 2004 m. kovo 29 dieną Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus NATO narėmis. Buvo numatyta, kad Baltijos šalių oro erdvę saugos 4 NATO naikintuvai.