Vertindamas trečiadienį pasibaigusį NATO viršūnių susitikimą Čikagoje, politologas Kęstutis Girnius sakė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys iš jo pešė naudos. Kita vertus, susitikimas parodė, jog Šiaurės Atlanto organizacija pasiekė ne visus Lisabonos strategijoje užsibrėžtus tikslus. K. Girniaus nuomone, Europa turėtų imtis daugiau gynybinių iniciatyvų, įnešti didesnį indėlį į bendrą NATO iždą.
Kaip pagrindinius Lietuvos laimėjimus Čikagos susitikime politikos ekspertas paminėjo neterminuotą oro policijos misijos pratęsimą Baltijos šalyse ir priešraketinės gynybos skydo strategiją. Vakarai nesutiko su Rusijos siūlymu Rytų Europą priskirti Maskvos saugomai zonai.
Tai, kad susitarimas pratęsti NATO oro policijos misiją pirmąkart įtrauktas į oficialią viršūnių susitikimo deklaraciją, laikoma svarbia Baltijos šalių saugumo garantija.
Tačiau Čikagoje iškilo oro policijos misijos ir kitų saugumo užtikrinimo programų finansavimo problemos. Nors NATO valstybės įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. BVP, bet Lietuva neskiria nė 1 proc.
K. Girnius atkreipė dėmesį, kad Europos šalims laikas pačioms daugiau pasirūpinti savo saugumu, nes Amerikai jau įkyrėjo vilkti pagrindinę finansavimo naštą. Šiuo metu apie 75 proc. NATO biudžeto sudaro JAV skiriamos lėšos.
„Amerikai NATO kaip Europos gynybos įrankis vis mažiau įdomus, jai labiau rūpi Ramusis vandenynas, nes tame regione iškilo nauja ekonominė ir karinė galybė – Kinija. Pagaliau, kodėl JAV turi tempti didžiausią NATO finansinę naštą, juk Amerikos ekonomika irgi išgyvena ne geriausius laikus“, – svarstė K. Girnius.
Viršūnių susitikimas Čikagoje atskleidė ir prieštaravimus tarp JAV ir Europos valstybių, NATO narių.
Naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, jog jo šalis iš Afganistano išves jau šiais metais – anksčiau, nei buvo sutarta. Prancūzijos pavyzdžiu ketina pasekti ir Nyderlandai, Kanada, Australija.
JAV ypač suneramino Prancūzijos pozicija, Amerikoje baiminamasi, kad Paryžiaus vėl neapniktų „golizmo sindromas“. Priešamerikietiškomis nuotaikomis pasižymėjęs Prancūzijos Penktosios Respublikos architektas, prezidentas Charles de Gaulle'is 1966 m. pasitraukė iš NATO karinės organizacijos ir užmezgė gerus santykius su strateginiu Vakarų priešininku, komunistine SSRS.
Vakaruose ir dabar pasigirdo būgštavimų, kad socialisto F. Hollande'o vyriausybė vykdys priešamerikietišką ir Rusijos interesams palankią politiką.
Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė nepritarė pesimistinėms JAV ir Europos santykių ateities pranašystėms.
„Problemų tikrai yra. Beveik kiekvieno susitikimo metu kalbama apie teisingesnį atsakomybės ir finansavimo naštos pasidalijimą tarp JAV ir kitų NATO narių. Bet sakyti, kad Amerikai NATO nebeįdomi, neteisinga. JAV negali apsieiti be Europos sąjungininkų, kaip ir Europa be aktyvaus JAV dalyvavimo užtikrinant saugumą ir taiką“, – interviu portalui lrytas.lt anksčiau yra sakiusi R. Juknevičienė.