„Viena, ir tai nėra smulkmena, kas man kelia nerimą - tai bendra
transatlantinės partnerystės sveikatos būklė, - kalbėjo jis. -
Partnerystė, kurioje viena dalyvė vis silpnėja arba visai nenori
dalyvauti, o kita žiūri kažkur kitur“.
Pasak T. H. Ilveso, Europa nemėgsta karinės jėgos, žmonės
mieliau kalba apie kitas jėgos formas.
„Taip, karinė jėga reiškia kito amžiaus Europos logiką, bet
pasaulyje yra daugybė vietų, kur ši logika išlieka ir dabar arba
liks ir rytoj“, - pažymėjo jis, primindamas, kad Europa yra
vienintelis žemynas, kuriame tęsiasi nusiginklavimas.
Europoje, ištikus ekonominei krizei, pirmiausia buvo apkarpytos
gynybos išlaidos, bet T. H. Ilveso nuomone, krizė tik paspartino
tendenciją, kuri prasidėjo gerokai anksčiau.
Nors krizė skaudžiai smogė ir Estijai, mes nesiryžome karpyti
gynybos išlaidų. „Mes to nedarėme, nes turime pakankamai politinės
valios laikyti prioritetu tuos pažadus, kuriuos mes davėme stodami
į aljansą“, - pabrėžė jis.
Anot T. H. Ilveso, sąvoka „protinga gynyba“ nereiškia, jog tai
„pigi gynyba“, o pigi gynyba tikrai nėra protinga gynyba.
Pasak jo, niekas negali numatyti, kada kils naujas konfliktas,
kuriame NATO turės įsikišti. „Tai gali įvykti anksčiau ar vėliau
- toks jau dabartinis pasaulis, kuriame mes gyvename“, - sakė
T. H. Ilvesas
Darbą pradėjusi penktadienį NATO Parlamentinė Asamblėja
baigiamąjį posėdį surengs pirmadienį. Joje dalyvauja beveik 300
atstovų iš 40 šalių, tarp jų ir 28 NATO šalių parlamentarai,
taip pat stebėtojai ir svečiai.