Rusija, kuri jau du kartus vetavo Jungtinių Tautų (JT) sankcijas
Sirijai, yra spaudžiama pakeisti poziciją savo svarbaus
sąjungininko Artimuosiuose Rytuose atžvilgiu, o Jungtinės Valstijos
paragino, kad Hulos žudynės taptų „Rusijos mąstymo lūžiu“.
Koordinuotas Sirijos pasiuntinių išvarymas vyksta didėjant
tarptautiniam pasipiktinimui dėl penktadienio žudynių Huloje, kai,
JT duomenimis, vyriausybę remiantys kovotojai nužudė mažiausiai
108 žmones, tarp jų - 49 vaikus.
Australija, Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir JAV veikė drauge ir taip sustiprino spaudimą
B. al Assado režimui po tų žudynių, kai daugeliui aukų buvo tiesiog įvykdytos egzekucijos.
„Laikome Sirijos vyriausybę atsakingą už šias nekaltų gyvybių skerdynes“, - sakė JAV valstybės departamento atstovė
Victoria Nuland, kuri informavo reikalų patikėtinį Zuheirą Jabbourą, kad jis per 72
valandas turi išvykti iš šalies.
Z. Jabbouras buvo aukščiausio rango sirų pareigūnas Vašingtone
po ambasadoriaus Imado Mustaphos išvykimo pernai spalį.
Minėtų Vakarų valstybių pavyzdžiu pasekė Bulgarija,
Nyderlandai ir Šveicarija, o Belgija paskelbė, kad joje esantis
Sirijos ambasadorius yra „persona non grata“, bet jo negalima
išsiųsti, nes jis tuo pačiu yra pasiuntinys Europos Sąjungoje
(ES), o vienybės šiuo klausimu 27 valstybių bloke nėra.
Britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as sakė, kad Sirijos aukščiausio rango diplomato Londone,
reikalų patikėtinio Ghassano Dallos ir dar dviejų
pasiuntinių išvarymas pasiųs „akivaizdų signalą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle sakė: „Siekiame užtikrinti, kad mūsų aiški žinia
Damaske nebūtų neišgirsta“.
Didėjantį Vakarų susierzinimą dėl daugiau kaip metus vykdomos
B. al Assado kampanijos prieš opoziciją rodo ir tai, jog Belgija
paragino nusiųsti į Siriją užsienio pajėgas, o Prancūzijos
prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad
karinės jėgos panaudojimas įmanomas globojant JT.
„Ginkluota intervencija neatmetama su sąlyga, kad ji bus vykdoma
gerbiant tarptautinę teisę, tai reiškia - po Jungtinių Tautų
Saugumo Tarybos svarstymo“, - sakė F. Hollande'as interviu
televizijai.
Prancūzija antradienį išsiuntė Sirijos ambasadorių - kaip ir
kitos pasaulio valstybės, protestuojančios dėl mažiausiai 108
žmonių, kurių beveik pusė yra vaikai, išžudymo Huloje per
vyriausybinių pajėgų vykdytą puolimą praėjusią savaitę.
„Taip pat turime rasti sprendimą, kuris nebūtų griežtai
karinis. Dabar reikia daryti spaudimą, kad būtų atsikratyta Basharo
al Assado režimo“, - pridūrė F. Hollande'as.
Jis taip pat paragino imtis griežtesnių veiksmų ir sakė, jog
svarbu kalbėtis su Damasko sąjungininke Rusija.
„Pasikalbėsiu apie tai su prezidentu (Vladimiru) Putinu, kai jis
penktadienį atvyks į Paryžių. Jis, drauge su Kinija, labiausiai
prieštaravo sankcijų klausimu. Ir mes privalome įtikinti juos, jog
neįmanoma leisti Assado režimui žudyti savo paties žmonių“, -
sakė naujasis Prancūzijos lyderis, kuris prezidento įgaliojimus
perėmė gegužės 15 dieną.
„Negalėjau nereaguoti į šias žudynes Sirijoje“, - sakė
F. Hollande'as ir pabrėžė, kad šis sprendimas buvo priimtas
derinant su kitų valstybių vadovais.
Paryžius taip pat paskelbė, kad liepą surengs naują „Sirijos
draugų“ grupės susitikimą, kuris, pasak F. Hollande'o, padės
organizuoti Sirijos opoziciją, kad ji „galėtų perimti (valdžią)
iš režimo“.
Jungtinių Tautų pasiuntinys Kofi Annanas antradienį po derybų su B.al Assadu perspėjo, kad Sirija pasiekė
„lemiamą tašką“.
Australija trečiadienį
pareiškė esanti atvira diskusijoms dėl karinės intervencijos į
Siriją, kuria pagrasino Prancūzija, tačiau perspėjo dėl
reikšmingų kliūčių įgyvendinti tokį sprendimą.
Australijos užsienio
reikalų ministras Bobas Carras sakė, kad Australija
„kalbėsis“ dėl Prancūzijos pasiūlymo panaudoti jėgą.
„Tačiau tam reikalingas vieningas balsas (Jungtinių Tautų, JT)
Saugumo Taryboje; taip pat reikia atsižvelgti į Kinijos ir Rusijos
kritiką, kuri yra jų teisė, dėl to, kaip buvo vadovaujama
intervencija Libijoje“, - jis sakė žurnalistams.
B. Carras pridūrė, kad Sirijos opozicija patiria rimtų sunkumų,
o šios šalies prezidento Basharo al Assado vyriausybė „interpretuos tai kaip licenciją žudynėms - dar
aktyvesnėms negu buvo vykdomos prieš jos politinius oponentus“.
B. Carras atkreipė dėmesį ir į logistines problemas, susijusias
su susiskaldžiusios opozicijos apginklavimu ir neskraidymo zona,
panašia į nustatytą per konfliktą Libijoje, kurią tektų
užtikrinti šalyje, turinčioje „labai reikšmingus“
priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir „smarkiai galingesnę“
armiją.
Diplomatijos vadovas taip pat akcentavo, jog Jungtinės Valstijos
buvo nelinkusios siųsti sausumos pajėgų į Libiją, prisimindamos
karo Irake kainą ir stengdamosi pasitraukti iš Afganistano, o šiose
abiejose šalyse taip pat dalyvavo Australijos kontingentai.
„Neatmetu diskusijų šia tema (dėl intervencijos į Siriją) -
tik manau, kad atvirumo dvasioje turėčiau pasidalyti su jumis
abejonėmis, kurios bus išsakytos“, - aiškino B.Carras.
Prancūzija sakė, kad JT pasiūlytas taikos planas Sirijoje buvo
„rimtai susilpnintas“, ir pagrasino sieksianti, kad tarptautinė
bendruomenė imtųsi karinių veiksmų.
Tačiau B. Carras pripažino, kad tokia JT rezoliucija neatlaikytų
Kinijos ir Rusijos pasipriešinimo Saugumo Taryboje.
Pasak jo, Kanbera aktyviau sieks, kad Sirijoje būtų laikomasi
paliaubų ir politinio kompromiso, taip pat svarstys sankcijų
griežtinimą ir didesnę pagalbą Sirijos pabėgėliams.
„Paliaubos ir politinis dialogas, politinis sprendimas - tai
dalykai, kurių norime labiausiai“, - sakė jis.