„Išklausėm įdomius estų pranešimus apie estų pasirengimą
gynybai, apie jų rezervo rengimą, ir buvo paskelbta, kad estai, jei
reikėtų, galėtų kartu su rezervu mobilizuoti 43 tūkst. karių ir
turėti tokias karines pajėgas“, - per spaudos konferenciją Seime
ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
„Estai pabrėžė, kad rezervo parengimas pas juos yra labai
seniai įsuktas ir išties Lietuva, priėmusi per paskutinius metus
svarbius sprendimus šioje srityje, turi ko pasimokyti iš estų. Kita
vertus, kaip ir visuose komitetuose, kalba buvo apie gynybos
finansavimą, aš ties tuo nesustosiu, tiesiog tai yra problema, ir
visoms Europos valstybėms, ne tik Lietuvai“, - kalbėjo
A. Anušauskas.
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kalbėdamas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje išreiškė
susirūpinimą dėl išlaidų gynybai mažinimo Europoje.
„Viena, ir tai nėra smulkmena, kas man kelia nerimą - tai bendra
transatlantinės partnerystės sveikatos būklė. Partnerystė,
kurioje viena dalyvė vis silpnėja arba visai nenori dalyvauti, o
kita žiūri kažkur kitur“, - kalbėjo jis
Estija pernai gynybai skyrė 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto
(BVP), o 2012 metais deklaruoja sieksianti krašto gynybos
finansavimą didinti iki NATO įsipareigotų 2 proc. BVP. Tuo tarpu
Lietuva, iš aukštų NATO pareigūnų nekart susilaukusi kritikos
dėl gynybos finansavimo, tam neskiria nė vieno procento bendrojo
vidaus produkto. Vyriausybės skaičiavimu, šiemet šis skaičius
sieks 0,95-0,97 proc. BVP, tačiau vertinant tik KAM asignavimus ši
dalis mažėja iki 0,75 procento.
Delegacijos vadovas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje
pažymėjo, jog Asamblėjoje ne kartą nuskambėjo teiginys, jog
išmani gynyba nebūtinai yra pigi gynyba.
„2 proc. minimalios investicijos į gynybinius pajėgumus, į savo
nacionalinį saugumą, išlieka prioritetu, todėl teiginys, kad
išmani gynyba nebūtinai yra pigi gynyba, ir pigi gynyba nebūtinai
yra išmani gynyba, yra labai svarbus, ir mums reikia į tai atkreipti
dėmesį. Galim save apgaudinėti kartais, manydami, kad išmani
gynyba išspręs mūsų neinvestuoto daugiau nei vieno procento
keliamas problemas“, - sakė P. Auštrevičius.
NATO PA taip pat buvo aptarta Rusijos pozicija dėl NATO Europoje
kuriamo priešraketinės gynybos skydo (PRG), konstatuojant, kad ji
išlieka neigiama ir nesikeičia.
„Rusijos pozicija dėl priešraketinės ginkluotės nesikeičia,
tai daro sudėtingu tas derybas, kurios vyksta, bet, NATO manymu, jos
privalo tęstis, ir susitarimai gali būti rasti, bet šiuo metu
deklaruoti, kad yra susitarimas su Rusija šiuo svarbiu klausimu, taip
pat negalima“, - sakė P. Auštrevičius.
Delegacijos narys Saulius Pečeliūnas pažymėjo, kad „Rusija
turės arba keistis, arba visam pasauliui parodyti, kad tai nėra ta
demokratinė Rusija, kurios visi tikėjosi, o atnaujinta Sovietų
sąjunga, nes taip toliau tęstis nebegali“.