Apie tragediją Hulos mieste, esančiame centrinėje Sirijos dalyje, pasaulis išgirdo praėjusios savaitės pabaigoje. Tuomet buvo nužudyta 116 žmonių. Ketvirtadalis jų – vaikai. Po kelių dienų paaiškėjo, kad dauguma jų buvo nušauti iš arti. Vaikai – taip pat.
Žudynės - prieš vaiko akis
„The Guardian“ žurnalistai su skerdynes išgyvenusiu vaiku susisiekė per pusamžį vyrą, kuris yra Sirijos sukilėlių įsteigtos Revoliucinės tarybos narys.
Pragarą išgyvenęs berniukas pasakojo, kad vyriausybės išlaikoma armija į jo rajoną atvyko šeštadienio paryčiais – apie 3 val. Buvo praėjusios kelios valandos po miesto bombardavimo pradžios.
„Jie atvažiavo šarvuočiais, buvo ir keli tankai, - sakė berniukas. - Jie penkis kartus šovė į mūsų namų duris. Pasakė, kad nori Arefo ir Shawki – mano tėvo ir brolio. Tada pasiteiravo ir apie mano dėdę Abu Haidarą. Jie žinojo ir jo vardą.“
Vaikas drebėdamas stovėjo prie įėjimo į savo šeimos namus ir stebėjo, kaip ginkluoti vyrai priešais jo akis vieną po kito sušaudė visus šeimos narius.
„Mano mama sušuko: „Ko jūs norite iš mano vyro ir sūnaus?“ - prisiminė berniukas. Su tais žodžiais kareivis atgręžė automatą į ją ir suvarpė, pradedant nuo kaklo – žemyn.
Nužudę pasiėmė televizorius
„Tada jie nušovė mano seserį Rahą – su tuo pačiu ginklu. Jai buvo penkeri. Tada nušovė mano brolį Naderą – į nugarą ir galvą. Aš mačiau, kaip jo siela palieka kūną. O tada šovė į mane, bet kulka praskriejo pro šalį ir nepataikė. Aš kritau ant žemės, labai drebėjau ir maniau, kad jie gali tai pastebėti. Išsitepliojau veidą krauju, kad manytų, jog aš miręs“, - siaubo akimirkas liudijo berniukas.
Pamanę, kad darbas baigtas, kariai apėjo namą, ieškodami grobio. „Jie pavogė tris televizorius ir kompiuterį“, - prisiminė jis.
Galiausiai kareiviai aptiko tris vyrus, kurių buvo atėję ieškoti. Juos visus nužudė. „Jie nušovė mano tėtį ir dėdę. Tada rado ir mano vyriausią brolį Arefą. Ir jį nušovė“, - kalbėjo žudynių liudininkas.
Žudikai - vyriausybės išlaikomi smogikai
Vaikas palaukė, kol kareiviai išvažiavo iš jo gatvės. Tada atsikėlė ir nubėgo pasislėpti į netoli stovintį kito dėdės namą. Vos po kelių minučių tie patys kareiviai pasibeldė ir į šias duris. Dėdei atidarius duris, jie paklausė, kas šiame name gyvena. Jie nežinojo, kad stovi ant ką tik sušaudytos šeimos giminaičio slenksčio.
„Jie apibūdino žuvusius žmones mano namuose. Įskaičiavo ir mane. Jie galvojo, kad aš miręs“ - sakė berniukas.
Pokalbis vyko 15 minučių. Vienuolikmetis stengėsi būti kuo tylesnis. Jis žinojo, kad ginkluoti vyrai – tai vyriausybės išlaikomi smogikai, žinomi kaip grupuotės „Al Shabiba“ nariai.
Šie daliniai dažnai kaltinami sukilėlių įsibrovimais į namus ir juose gyvenančių šeimų išžudymais. Hulos tragedijos dieną tarp 116 žuvusiųjų buvo 36 vaikai. Dauguma jų nušauti iš arti.
„Jie turėjo tankų, šautuvų ir peilių, - pakartojo mažasis siras. - Kai kurie jų dėvėjo civilių rūbus, kai kurie – kareivių uniformas. Kodėl jūs manęs klausiate, kas jie buvo? Aš žinau, kas jie tokie. Mes visi žinome. Tai – žmonės iš režimo armijos. Tai tiesa.“
Žudo vaikus
Damaskas paneigė, kad jo pajėgos atsakingos už žudynes, ir apkaltino kraujo praliejimu teroristines grupuotes. Hula yra Laisvosios Sirijos armijos tvirtovė. Miestas yra Homso provincijoje.
Žmogaus teisių gynėjai jau anksčiau pranešė, kad vaikų žudymas - Sirijos režimo bruožas. Mažamečiai čia žudomi, kalinami ir kankinami kartu su suaugusiaisiais. Koks to tikslas - Vakarai iki šiol nesupranta.