Jis kaltinamas kyšininkavimu, taip pat įtariamas davęs
įsakymą žudyti protestavusius prieš režimą žmones per
sukilimą, privertusį H. Mubaraką atsistatydinti pernai vasarį ir
perduoti valdžią kariškiams.
Jo sūnūs Alaa ir Gamalas, ilgą laiką buvę turto ir
galios simboliais, šiuo metu laikomi kalėjime, laukdami bylų dėl
korupcijos nagrinėjimo.
H. Mubarakas teoriškai gali būti pakartas, jeigu būtų pripažintas kaltu, nes prokurorai reikalauja jam mirties bausmės.
Tačiau paskelbus nuosprendį, buvęs prezidentas dar galėtų
pateikti apeliaciją.
Jo įspūdingas nuopuolis sukrėtė Artimųjų Rytų ir kitas
šalis.
Kol nebuvo prasidėję protestai prieš vyriausybę, įsiplieskę
Egipte pernai sausio 25 dieną, H. Mubarakas atrodė daugiausiai
gyventojų turinčios arabų šalies nepajudinamas vadovas, palaikomas
Jungtinių Valstijų ir kariškių, iš kurių jis iškilo.
84 metų H. Mubarakas liko gyvas per dešimt pasikėsinimų jį
nužudyti, o apie jo sveikatos būklę seniai sklando įvairūs
gandai.
Tačiau šį mūsų laikų Egipto faraoną galiausiai nuvertė
šalies žmonės.
Jis netikėtai iškilo į valdžią, kai 1981 metų spalio 6
dieną islamistai kovotojai per karinį paradą Kaire nušovė
tuometį prezidentą Anwarą Sadatą, kuris pateko
į istoriją kaip pirmasis arabų šalies lyderis, pasirašęs taikos
sutartį su Izraeliu.
Po savaitės prezidento postą užėmė H. Mubarakas ir vadovavo
savo šaliai be pertraukos iki pat praėjusių metų.
Už dauguma pasikėsinimų į H. Mubarako gyvybę atsakingos islamo
fundamentalistų grupuotės, tarp jų „al Jihad“, „Gamaa Islamiyya“ ir
„Talaeh al Fatah“.
Pirmąkart prezidentą mėginta nužudyti 1993 metais - praėjus
metams po islamistų surengtos smurto kampanijos, kuria siekta
nuversti sekuliarią vyriausybę. Tąsyk buvo sužlugdytas mėginimas
apšaudyti raketomis prabangią H. Mubarako rezidenciją Kaire.
Per vieną vėlesnių pasikėsinimų mėginta susprogdinti
užminuotą automobilį prie prezidento kortežo Kaire.
1995 metais kovotojai apšaudė prezidento kortežą Etiopijos
sostinėje Addis Abeboje - praėjus metams po mėginimo susprogdinti
H. Mubaraką, kai šis ruošėsi susitikti su Libijos lyderiu Muamaru
Kadhafi viename kariniame oro uoste.
1999 metais H. Mubarakas buvo lengvai sužeistas, kai Port Saido
mieste jam peiliu smogė vyras, neturėjęs jokių aiškių ryšių su
islamistų grupuotėmis.
Sveikata trykštančio H. Mubarako, kuris anksčiau beveik kasdien
žaisdavo skvošą, įvaizdis susvyravo 2003 metais, kai jis nualpo
sakydamas kalbą parlamente.
Pareigūnai teigė, kad prezidentas buvo nusilpęs dėl peršalimo
ir pasninko per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį.
2004 metais jam Vokietijoje buvo operuotas pasislinkęs
tarpslankstelinis diskas; 2010 metų kovą H. Mubarakas vėl grįžo į
Vokietiją, kur jam buvo pašalinta tulžies pūslė ir gėrybinis
plonosios žarnos auglys.
Gandai, kad prezidentas mirė per operaciją, buvo išsklaidyti,
kai valstybinė televizija parodė sveikstantį šalies vadovą.
H. Mubarako sveikatos būklė Egipte buvo tema, dėl kurios
nebūdavo oficialiai diskutuojama; šis dviejų vaikų tėvas, kurio
žmona Suzanne yra pusiau velsietė, savo privatų gyvenimą
uoliai slėpė.
2007 metais gandai apie jo sveikatą taip išplito, kad
H. Mubarakas turėjo neplanuotai pasirodyti viešumoje ir taip paneigti
šias kalbas.
Juodaplaukis, erelišką nosį turintis H. Mubarakas gimė 1928
metų gegužės 4 dieną Nilo deltos kaime Menufijoje.
Jis padarė sėkmingą karjerą oro pajėgose ir kovėsi keliuose
karuose su Izraeliu bei buvo laikomas didvyriu. Jis palaikė A. Sadato
pastangas sudaryti taiką su žydų valstybe 1979 metais.
Tapęs prezidentu, jis tęsė nepopuliarią taikos su Izraeliu ir
palankumo Vakarų šalims politiką, kuri A. Sadatui kainavo gyvybę.
Jo vyriausybė dažnai tapdavo vidaus opozicijos, pradedant
Musulmonų brolija, baigiant sekuliarių ir liberalių pažiūrų
disidentais, kritikos taikiniu.
Tačiau H. Mubarako režimas triuškino kovotojų grupuotes,
organizavusias išpuolius prieš šalies vadovą 9-ajame ir 10-ajame
dešimtmečiuose, taip pat 2004 ir 2006 metais, kai kovotojai ėmė
puldinėti turizmo kurortus.
Dėl savo ryšių su JAV ir Izraeliu H. Mubarakas buvo griežtai
kritikuojamas savo regione, ypač per 2006 metais vykusį Izraelio ir
Libano karą, taip pat per Izraelio puolimą Gazos Ruože 2008 ir 2009
metų sandūroje.
Egipto opozicija kaltino Vašingtoną, kad šis žiūri pro
pirštus į H. Mubarako režimo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus,
korupciją ir nesugebėjimą imtis labai reikalingų reformų.