Kaip išspręsti konfliktą Sirijoje, pasaulis suka galvą jau seniai. Kalbama netgi apie karinį Vakarų šalių įsiveržimą. Tik jam gali sukliudyti Rusija, kurios kariai ruošiasi slaptai misijai.
Oficialiai Maskva neigia remianti Damasko režimą, nors tiek sukilėliai, tiek Vakarų šalys kalba, kad laivai su rusiškais šaudmenimis ir ginkluote Maskvos nurodymu be perstojo plaukia į Sirijos uostus.
Tačiau Maskva, regis, jau suprato, kad vien šių priemonių ir diplomatinių pastangų Basharo Al-Assado režimui apginti neužteks.
Juolab kad paliaubas nutraukę sirų sukilėliai atnaujino puolimą prieš režimo pajėgas, kurios jau beveik metus niekaip negali įveikti prastai ginkluotų ir susiskaldžiusių grupuočių.
Ar ne dėl šios priežasties elitiniuose Rusijos daliniuose paskelbta ypatingoji parengtis?
Svarsto apie įsiveržimą
Rusijos gynybos ministerija pradėjo intensyvų specialiųjų dalinių pasirengimą kovinėms operacijoms užsienyje įvykdyti – pirmiausia būtent Sirijoje.
Tokią informaciją paviešino „Nezavisimaja gazeta”, remdamasi savo patikimais šaltiniais Rusijos gynybos ministerijoje. Esą galimas rusų specialiojo dalinio pasiuntimas į Siriją jau nagrinėjamas kartu su kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narėmis.
Šiai NATO arba buvusio Varšuvos pakto atitikmeniu laikomai organizacijai priklauso Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir Tadžikistanas.
Be to, galima operacija aptarta ir su Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kuriai, be Rusijos, priklauso Kinija. Joje lyg tyčia šiuo metu vieši ir saugumo klausimus su Kinijos atstovais derina Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Apie KSSO taikdariškų jėgų galimybę dalyvauti sprendžiant krizę Sirijoje jau pareiškė KSSO generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža.
„Sirijoje reikia atlikti operaciją. Tai reiškia sutramdyti tuos smogikus, kurie bando spręsti politines problemas ginklu rankose, o ne vadovaudamiesi valstybės Konstitucija”, – nukirto N.Bordiuža. Žinoma, ne be realiai KSSO vadovaujančio Kremliaus žinios.
Desantininkai ruošiasi karui
Ir tai nėra vien žodžiai. Mat tikriausiai su šiuo pasirengimu susijęs ir šią savaitę prasidėjęs vieno kovingiausių rusų armijos dalinių – Pskovo 76-osios desantinės divizijos inspekcinis patikrinimas.
Šios divizijos daliniai 1991-ųjų sausio 13 dieną puolė Vilniaus televizijos bokštą, dalyvavo kariniuose veiksmuose Čečėnijoje nuo 1994 iki 2007 metų, taip pat kare su Gruzija 2008 metais.
Desantininkai jau yra atlikę ne vieną „taikdarišką” operaciją, pavyzdžiui, 1999 metais, prieš pat NATO daliniams atvykstant į Kosovą, būtent rusų desantininkai netikėtai užėmė Prištinos oro uostą, taip vos nesukeldami konflikto su atvykusiais Aljanso kariškiais.
2004-aisiais ši divizija tapo pirmoji Rusijos armijoje, kuri formuojama tik iš profesionalų. Būtent jai pastaruoju metu buvo skiriama daugiausia dėmesio – čia labiausiai pūtė Rusijos karinių pajėgų modernizavimo vėjai, netoli Estijos sienos įsikūrusiems desantininkams teko naujausia ginkluotė, technika ir mokymų doktrina.
Tokį intensyvų ir skubiai suplanuotą pasirengimą galimai operacijai būtent Artimuosiuose Rytuose 76-osios divizijos veteranai regėjo tik 1973 metų spalį.
Tuomet vykęs Izraelio ir arabų valstybių karas buvo pakrypęs Tel Avivo naudai – Izraelio tankai buvo vos 60 km nuo Damasko, ir Maskva tuometę savo sąjungininkę Siriją grasino ginti ginklu, mobilizuodama desantininkus. Atrodo, kad istorija kartojasi.
Siekia išsaugoti uostą
„Nezavisimaja gazeta” duomenimis, intensyvų pasirengimą veiksmams už Rusijos ribų atlieka taip pat 15-oji kariuomenės brigada Samaroje.
Centrinės karinės apygardos štabas pranešė, kad, be tradicinio visiems pėstininkams taktikos, šaudymo ir inžinerinio parengimo, nuo 2012 metų birželio 1-osios kariai pradėjo platesnį tarptautinės humanitarinės teisės normų mokymąsi ir intensyvią kalbos praktiką.
Šaltiniai iš Pietinės karinės apygardos praneša, kad kariniams veiksmams už Rusijos Federacijos ribų rengiami specialūs daliniai, sudaryti iš čečėnų, anksčiau kovojusių specialiuose GRU (Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba) batalionuose „Zapad” ir „Vostok”.
2006–2007 metais tuomečio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Ivanovo iniciatyva čečėnų kareiviai atliko taikdariškus uždavinius Libane. Jie pasižymėjo ir trumpame kare su Gruzija 2008 metų rugpjūtį keldami baimę gruzinams.
Pasirengimą galimiems veiksmams Sirijoje jau baigė Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų specialiųjų pajėgų daliniai.
Visai neseniai, dar praėjusią gegužę, jie kariniu laivu „Smetlivyj” buvo užsukę į Sirijos Tartuso uostą, kur nuomos teisėmis yra Rusijos karinio jūrų laivyno objektai. Būtent juos labiausiai ir bijo prarasti Rusija, jei kristų B.al-Assado režimas.