Nuteistieji, trys Bosnijos ir Hercegovinos serbai ir vienas
slovėnas, priklausė elitiniam Bosnijos serbų daliniui, kuris liepos
16 dieną dalyvavo liūdnai pagarsėjusioje daugiau kaip penkias
valandas trukusioje egzekucijoje Branevo kariniame ūkyje.
Šie keturi buvę kariai buvo apkaltinti dalyvavimu maždaug 800
Bosnijos musulmonų, vyrų ir berniukų, žudynėse. Tai buvo tik
dalis iš 8 tūkst. nužudytų žmonių per Srebrenicos žudynes.
„Teismas nustatė, kad kaltinamieji padarė nusikaltimus
žmoniškumui“, - sakė teisėja Mira Smajlovic.
Tačiau jie visi buvo išteisinti dėl kaltinimų genocidu, nes
teismas nusprendė, kad nebuvo įrodyta, jog jie būtų turėję
„genocidinių ketinimų“, reikalingų tokiam kaltinimui pripažinti
pagrįstu.
Bosnijos serbas Stanko Kojicius nuteistas
kalėti 43 metus. Slovėnas Francas Kosas ir Bosnijos serbas Zoranas
Goronja - po 40 metų, o Vlastimiras Golijanas - 19 metų.
Teismo metu F. Kosas, vienas dalinio vadų, prisipažino dalyvavęs
žudynėse; jis papasakojo, kaip sulaikytieji buvo pristatyti į
egzekucijos vietą autobusais.
„Jie ramiai važiavo į egzekucijos vietą, išsirikiavo“, -
aiškino jis teismui.
„Mes nužudėme juos šūviais į pakaušį“, - pridūrė jis ir
pridūrė, jog jo būrys nužudė apie 300 žmonių, paskui juos
pakeitė kiti kariai.
Dešimtąjį diversantų padalinį, kuriame buvo ir ne serbų
samdinių, suformavo buvęs Bosnijos serbų armijos vadas Ratko
Mladičius.
Hagoje Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai
(TBTJ) dabar teisia R.Mladičių už genocidą.
Užėmę tuomet JT saugomą anklavą 1995 metų liepos 11 dieną,
Bosnijos serbai per kelias dienas surengė egzekuciją apie 8 tūkst.
musulmonų vyrų ir berniukų.
Šiuos žiaurumus, baisiausius Europoje po Antrojo pasaulinio
karo, genocidu pavadino du teismai: TBTJ bei aukščiausiasis JT
teismas - Tarptautinis Teisingumo Teismas.