Londone, Berlyne arba Paryžiuje pastaraisiais mėnesiais kalbama tik apie nuolatines išėjimo iš stagnacijos labirinto paieškas.
Taupyti ar investuoti? Didinti mokesčius ar mažinti? Atsakymo kol kas nerandama.
Kinijoje ar Rusijoje klausimų dėl to, kaip išbristi iš krizės, žinoma, nekilo. Bent jau viešų – juk šiose autoritarizmo tvirtovėse viską sprendžia ilgametė valdžios viršūnėlė, tad oficialiai šiose šalyse – viskas gerai.
Iš ekonominės krizės itin sėkmingai išbrido ir JAV. Tačiau tuo Amerika neketina apsiriboti. Pavydžių kritikų nurašytos ar net laidotos JAV ketina vėl įtvirtinti savo galią.
Tam bus pasitelktas ir dar neregėtas žvalgybos aparatas. Tik ar jis nesukels grėsmės amerikiečių branginamai demokratijai?
Milžinas grįžta po krizės
Po karštų debatų tiek Baltuosiuose rūmuose, tiek Kongrese amerikiečiai susitarė, kad šalies ūkį reikia gaivinti ne taupant, o į jį investuojant.
Rizika pasiteisino. Kol Vakarų Europoje džiaugiamasi, jeigu šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus paauga keliais nuošimčiais, JAV ekonomika kaskart auga po 2–3 proc.
Daugiau pinigų – daugiau galimybių. Analitikų teigimu, Amerikai vėl nebekyla jokios grėsmės, kad netrukus šalies nebebus galima vadinti galingiausia pasaulio valstybe.
Kad JAV grįžta, rodo ir naujausi Vašingtono projektai gynybos ir nacionalinio saugumo srityje.
Nacionalinis saugumas krizės įkarštyje anaiptol nebuvo apleistas. Priešingai, po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV pridygo naujų gigantiškų saugumo ir žvalgybos agentūrų, kurios įgavo iki tol tik svajotas galias. Kariaujančių JAV gynybos biudžetas išsipūtė iki kosminių aukštumų ir viršija dešimčių valstybių biudžetus kartu sudėjus.
Tačiau tai, kas yra kuriama dabar, ne juokais turėtų kelti nerimą esamiems ir būsimiems JAV varžovams.
Dėmesys Iranui ir Kinijai
Pirmiausia Vašingtonas nutarė dar labiau išplėsti ir taip milžinišką žvalgybininkų tinklą.
Dar balandžio pabaigoje pranešta, kad JAV gynybos departamentas – Pentagonas kuria naują žvalgybos agentūrą. Esą blėstant dėmesiui karo zonoms Irake ir Afganistane, jos veikla bus daugiausia susijusi su Iranu ir Kinija.
Vašingtoną – aktyvų diplomatinių žaidimų dalyvį Artimuosiuose Rytuose ir artimiausią Izraelio sąjungininką – ypač erzina Teherano branduolinės ambicijos.
Mat Irano mulų valdomas branduolinis ginklas – tai ne tiek fizinė grėsmė JAV, kiek pusiausvyrą visame regione ir Vašingtono įtaką galintis pakeisti instrumentas.
O nuolat augančiai Kinijai kol kas siekiama bent jau atsikirsti – mat kinų programišiai, kaip manoma, su valdžios palaiminimu jau senokai vykdo kibernetinės žvalgybos prieš JAV užduotis. Bet kovoti su šia naujųjų laikų grėsme neužtenka. JAV įprasta pirmauti, o ne šiaip reaguoti į kitų šalių veiksmus.
Todėl Amerika eina jau išbandytu keliu – prieš naują grėsmę meta naujausias pajėgas.
Žvalgai vienys pajėgas
Slaptoji gynybos tarnyba (SGT) naudos jau dirbančius kitų žvalgybos institucijų agentus, taip pat glaudžiai bendradarbiaus su Centrine žvalgybos tarnyba (CŽV) nustatydama aktualias grėsmes.
„SGT padidins mūsų aprėptį kitapus šalies sienų”, – dienraščiui „The New York Times” tvirtino vienas aukštas Pentagono pareigūnas.
JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta, anksčiau vadovavęs CŽV, niekada neslėpė, kad vienas pagrindinių jo tikslų – kuo darnesnis karinės žvalgybos ir CŽV darbas kartu.
Mat tyrimai parodė, jog daugelis žvalgybos nesėkmių, tarp jų ir rugsėjo 11-osios išpuoliai, įvyko dėl prasto įvairių žvalgybos tarnybų koordinavimo.
Tiesa, iš pradžių buvo įkurtas daugelio tarnybų darbą sujungęs JAV nacionalinio saugumo departamentas.
Be to, Pentagonui pavaldžios Gynybos žvalgybos valdybos (GŽV) agentai jau dabar slapta renka informaciją. Jų, kaip ir CŽV darbuotojų, priedanga – fiktyvios pareigos įvairiose Amerikos ambasadose.
Bet pernai atlikta studija parodė, kad vien GŽV agentų, paprastai perduodančių informaciją JAV kariams oficialiose karo zonose, pastangų neužtenka.
Esą trūksta žvalgybos duomenų ne iš kovos lauko – pavyzdžiui, informacijos apie teroristus Libijoje ar Sirijoje ir paskirų valstybių branduolines ambicijas.
Tikimasi, kad SGT dirbs mažiausiai 500 agentų – į tarnybą bus perkelti kitų agentūrų darbuotojai. Tiesa, Pentagonas tikina, kad papildomo finansavimo SGT neprireiks.
Į darbą paleisti virusai
Kiti modernūs ir nauji JAV ginklai – nematomi. Tai – įmantrūs kompiuteriniai virusai, kurie arba sunaikina JAV priešų kuriamas programas, arba iš jų nusiurbia reikiamus duomenis.
Kai pastaraisiais metais tūkstančiai kompiuterių su jautria informacija tapo tokių kibernetinių kirminų kaip „Stuxnet”, „Flame” ar „Viper” taikiniu, ekspertai dažniausiai baksnodavo į Izraelį.
Mat virusai daugiausia žalos pridarė būtent Izraelio pagrindiniam priešininkui Artimųjų Rytų regione.
„Stuxnet” sulaužydavo Irano urano sodrinimo centrifugas, „Viper” masiškai trynė kompiuterių duomenis Vakarų Azijoje.
Savo ruožtu tarp maždaug 600 „Flame”, kuris renka milžinišką kiekį jautrios informacijos, taikinių – taip pat daugiausia Irane esančių kompiuterių.
Vis dėlto analitikai neabejoja, kad kuriant virusus nemažai prisidėjo ir JAV specialistai, dažnai dirbantys kartu su kolegomis iš Izraelio.
„Flame”, regis, yra toks pažangus virusas, kad šią savaitę net įvykdė susinaikinimo komandą.
Jos prireikė po to, kai kirmino egzistavimo faktą atskleidė Rusijos skaitmeninio saugumo bendrovė „Kaspersky Lab”.
„Programos sudėtingumas ir funkcionalumas pranoksta visas iki šiol žinomas kibernetines grėsmes”, – anksčiau paskelbė ši kompanija.
„Wired” praskleidė šydą
Vis dėlto vienas projektas bent iš pirmo žvilgsnio pranoksta visus kitus. Tai – netoli Solt Leik Sičio dygstantis Jutos duomenų centras (JDC).
Pavadinimas, žinoma, nesako nieko ypatinga, tarytum JDC būtų paprasta kompiuterių serverių saugykla.
Tačiau iš tiesų 2013 metų pabaigoje duris atversiantis JDC bus milžiniškas šnipų centras, į kurį tekės absoliučiai visa informacija apie kone visą pasaulį – nuo jų pokalbių telefonu įrašų iki „Google” paieškos sistemai pateikiamų užklausų.
Kadangi projektas slaptas, Vašingtonas apie pastato statybas ilgą laiką kalbėjo tik nuotrupomis. Tačiau šydą praskleidė įtakingas JAV žurnalas „Wired”.
Ant leidinio balandžio mėnesio numerio viršelio giedro žvaigždėto dangaus fone pavaizduotas kalnas, kurio papėdėje puikuojasi didžiulio statinio kontūrai.
Rašinio apie JDC autorius – žinomas žurnalistas Jamesas Bamfordas. Anot jo, statybas Blafdeilio miestelio pakraštyje prie Solt Leik Sičio užsakiusi JAV nacionalinė saugumo agentūra (NSA).
Per daugiau nei 30 metų keturias knygas apie NSA parašęs J.Bamfordas publikacijoje pateikiamus duomenis pagrindžia šaltinių pačioje žvalgybos tarnyboje pasakojimais.
Statybų mastai – didžiuliai
Kad NSA vykdo dideles statybas Jutos valstijos dykumoje, žinoma seniai. Pagal oficialią versiją tai bus kibernetinio saugumo centras, ginantis JAV nuo užsienio programišių.
JDC širdis – du angarai, kurių bendras plotas bus sunkiai įsivaizduojamo dydžio.
Baigus statybas jis bus penkis kartus didesnis negu Kapitolijaus pastatas Vašingtone ir sieks maždaug 330 tūkst. kv. metrų. Abu angarai nuo viršaus iki apačios bus apstatyti serveriais, galinčiais saugoti iki vieno jotabaito įvairių duomenų.
Jotabaitas – naujas matas. Iki šiol tiek daug informacijos saugoti vienoje vietoje tiesiog nebuvo įmanoma.
Buvęs „Google” vykdomasis direktorius Ericas Schmidtas sykį įvertino visų žmonijos žinių apimtį maždaug 5 eksabaitais (eksabaitas – milijardas gigabaitų).
JDC saugos net 200 tūkst. kartų daugiau informacijos, nei kas nors gali dabar. Tad nors centro kaina, kaip skelbiama, yra apie 2 mlrd. dolerių, tikroji saugomų duomenų vertė neįkainojama.
Taikosi į asmeninius duomenis?
Bet kaip NSA ketina visą šią erdvę užkimšti? Anot J.Bamfordo, „visiškai aišku, kad ne visiems prieinamomis žiniomis”.
Esą agentūrą kur kas labiau domina tai, kas slepiasi po slaptažodžiais pasauliniame tinkle ar skrajoja koduotų žinučių pavidalu radijo bangomis.
Anksčiau su šiuo projektu dirbęs Pentagono pareigūnas žurnalistui atskleidė: „Tai tikrai daugiau nei duomenų centras. JDC taikinys – visi. Visi, kurie bendrauja elektroniniu būdu.”
Beveik visi J.Bamfordo šaltiniai NSA jam patvirtino, kad taikomasi ne tik į JAV priešiškų šalių piliečių, bet ir pačių amerikiečių asmeninius duomenis.
Bet tai – anokia naujiena. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai po japonų aviacijos atakos Perl Harbore buvo įkurta NSA, ši tarnyba smarkiai pasikeitė.
Po išpuolių – skandalas
Įsteigta kaip vienas Pentagono padalinių, agentūra turėjo užtikrinti, kad nepasikartotų panašūs incidentai, rinkdama informaciją apie užsienyje esančių JAV priešų planus.
Po to, kai 2001 metų rugsėjo 11-ąją „Al Qaeda” kovotojų pagrobti lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus, NSA uždaviniai ėmė pamažu keistis.
Prezidentui George’ui W.Bushui paskelbus karą terorizmui ir priėmus liūdnai pagarsėjusį Patriotinį aktą, NSA gavo didelius įgaliojimus vykdyti stebėjimą šalies viduje.
Tad nuo to laiko agentūra, pavyzdžiui, galėjo be teismo sprendimo klausytis pokalbių telefonu, jei bent vienas pokalbio dalyvių buvo už JAV ribų.
Rezultatas tikriausiai buvo logiškas – kai „The New York Times” atskleidė, kad iš tikrųjų buvo klausomasi milijonų pokalbių šalies viduje, kilo didžiulis skandalas. Netrukus buvo priimtos įstatymų pataisos, kurios turėjo apriboti NSA įgaliojimus.
Įjungs šnipinėjimo mašiną
J.Bamfordas teigia, kad Vašingtonas visai neišsižadėjo informacijos srautų šalies viduje kontroliavimo idėjos. Esą įstatymų formuluotės iki šiol pernelyg aptakios, kad būtų galima sutrukdyti įgyvendinti šiuos planus.
„Atvirkščiai, dabar NSA bus pasirengusi nukreipti į Amerikos visuomenę visą šnipinėjimo mašinos galią”, – rašo „Wired” žurnalistas.
Anot jo, dabar NSA turi visas reikiamas priemones, kad galėtų klausytis ir įrašyti kiekvieną pokalbį telefonu.
Taip pat prieiti prie bet kurios elektroninio pašto dėžutės, perimti duomenis apie finansines operacijas ir prisikasti iki kiekvienos uždaros duomenų bazės.
Įvairūs šaltiniai „Wired” atskleidė, kad agentūra bendradarbiauja su pagrindiniais mobiliojo ryšio operatoriais ir interneto paslaugų teikėjais.
Be to, prieš keletą metų NSA neva padarė „milžinišką proveržį” kriptografijos srityje ir dabar jai nekelia galvos skausmo patys sudėtingiausi kodai.
Dešifravimu užsiims neregėtos galios superkompiuteris. Liko tik atidaryti JDC ir pradėti kaupti duomenų terabaitus.
Klausosi ir intymių pokalbių
Žinoma, dažniausiai neįmanoma sulaukti kokių nors viešų NSA komentarų. Net juokaujama, kad agentūros santrumpa šifruojama „Never Say Anything” („Niekada nieko nepasakok”).
Tiesa, vis dėlto NSA prakalbo – agentūros vadovas Keithas Alexanderis neseniai buvo apklaustas Kongrese, kur jis paneigė absoliučiai visus faktus, kurie buvo paminėti „Wired” straipsnyje.
Ir K.Alexanderis, ir kiti NSA pareigūnai iš J.Bamfordo teiginių kone juokiasi: esą pernelyg visagalė atrodo esanti ši agentūra.
Tačiau žurnalistas visiškai pasitiki savo šaltiniais. Pavyzdžiui, vienas buvęs NSA kriptomatematikas Williamas Binney jam smulkiai nupasakojo, kaip padėjo automatizuoti pasaulinį klausymosi tinklą.
„Aš išėjau iš NSA, nes mačiau, kaip akiplėšiškai yra pažeidžiama JAV konstitucija, – pareiškė W.Binney ir suglaudė smilių su nykščiu. – Esame labai netoli tipiškos totalitarinės valstybės.”
Kita buvusi NSA darbuotoja Adrienne Kinne turėdavo klausytis į agentūros sąrašus pakliuvusių (tokių yra mažiausiai milijonas) ir svetur esančių amerikiečių pokalbių su artimaisiais JAV.
„Visa tai būdavo labai intymu ir asmeniška. Man pakriko nervai. Iš esmės jaučiausi tarytum vartydama kieno nors dienoraštį”, – prisiminė A.Kinne.
Agentūra pasinaudoja progomis
„NSA tampa pačia didžiausia, slapčiausia ir, regis, agresyviausia specialiąja tarnyba per visą ne tiktai JAV, bet ir viso pasaulio istoriją”, – rašo J.Bamfordas.
Bet galbūt tokia agentūros plėtra – JDC ir superkompiuteris – reikalinga, nes Amerikai iškilusi grėsmė?
J.Bamfordas neneigia: agentūros veiksmai greičiausiai pirmiausia bus nukreipti kovoti su išorės grėsmėmis. Bet 2001-ųjų rugsėjo 11-oji jau parodė, kad NSA, gavusi galimybę rinkti absoliučiai visą informaciją apie savo piliečius, ja mielai pasinaudoja.
Argentinos rašytojas Jorge Luisas Borgesas savo 1941 metų apsakyme „Babelio biblioteka” („La biblioteca de Babel”) įsivaizdavo milžinišką pastatą, kuriame sukaupta visa pasaulio informacija. Bet tai, ką NSA stato Blafdeilyje, tikriausiai būtų buvę neįsivaizduojama ir J.L.Borgesui.
Skirs daugiau dėmesio Azijai
Pentagonas rengia ne tik slaptus planus. Į kelionę po Rytų Azijos šalis neseniai išsirengęs JAV gynybos sekretorius L.Panetta pristatė naująją Amerikos karinę strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama būtent šiam regionui.
L.Panetta paskelbė, kad JAV iki 2020 metų perkels daugumą savo karinių jūrų pajėgų į Ramųjį vandenyną. Esą toks sprendimas yra „dalis nuoseklių, tikslingų pastangų stiprinti Amerikos vaidmenį regione”.
Šiuo metu maždaug pusė JAV karo laivyno dislokuota Atlanto, o kita – Ramiajame vandenyne. Bendras laivų skaičius – 285.
Tačiau iki 2020-ųjų į Ramųjį vandenyną bus perkelti šeši Amerikos lėktuvnešiai (nuotr.), daugelis kreiserių, povandeninių laivų ir kitokių kovos laivų. Tad regione bus dislokuota apie 60 procentų JAV karo laivyno.
L.Panetta tvirtina, kad daugiau dėmesio skirti Rytų Azijai būtina. Esą šis regionas tankiai gyvenamas, be to, čia tarnauja vienos didžiausių pasaulio armijų.
Tačiau Amerikos pareigūnai privačiai pripažįsta, kad Vašingtonas žaidžia ir savotišką diplomatinį žaidimą, – siekiama apriboti Kinijos pastangas didinti savo įtaką regione.