Į neeilines derybas NATO šalių ambasadorius sukvietusi Turkija gavo viską, ko ir tikėjosi. Žvalgybinį naikintuvą „RF-4 Phantom II” penktadienį tarptautinėje erdvėje numušusi Sirija – visų NATO narių pasmerkta, o Aljansas su Ankara pademonstravo visišką solidarumą.
„Buvo visiška vienybė”, – sakė NATO susitikime dalyvavęs Lietuvos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto taryboje Kęstutis Jankauskas. Bet ar vien žodžių užteks įspėti ne tik į civilius ugnį nukreipiantį, bet ir į kaimynes šaudantį Sirijos režimą?
Daugiau konfliktų nebenori
„Laikome Sirijos veiksmus nepriimtinais ir smerkiame juos griežčiausiais žodžiais. Sąjungininkės pareiškė stiprią paramą Turkijai ir solidarumą su ja”, – po NATO susitikimo vakar kalbėjo Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Tačiau svarbesni gali būti ne šie žodžiai, o NATO pažadas ir toliau akylai stebėti situaciją regione. Būtent tai Turkijos lėktuvas ir vykdė – žvalgė Sirijos teritoriją, kai jį numušė Sirijos kariškiai.
Nors susitikimo rezultatai labai aptakūs, būtent tokios jo baigties ir tikėjosi Turkija.
Dar prieš vakarykštį susitikimą buvo aišku, kad jame bus apsiribota tiktai griežtu penktadienio incidento pasmerkimu ir Turkijai pareikštu politiniu palaikymu.
Mat ir be didelių diskusijų aišku, kad į konfliktus Afganistane ir Irake įsitraukusios organizacijos narės mažiausiai norėtų dar vieno karo.
Be to, nepamiršta tikru nervų karu vienu metu virtusi operacija Libijoje. Kurį laiką atrodė, kad konfliktas gali Vakarus atvesti į aklavietę.
O įsitraukimas į konfliktą Sirijoje, ekspertų nuomone, būtų dar sudėtingesnis. Basharo al-Assado karinės pajėgos yra galingesnės nei Libijos, be to, Sirija turi vieną didžiausių cheminio ir biologinio ginklų arsenalų pasaulyje.
Apdairiai pasirinko straipsnį
Bet simbolinė susitikimo reikšmė vis tiek didelė vien dėl to, kad per 63 Aljanso gyvavimo metus konsultacijos pagal NATO steigiamosios sutarties 4-ąjį straipsnį rengiamos itin retai.
Aljanso narė gali paprašyti konsultacijų, kai, kurios nors iš jų nuomone, iškyla grėsmė šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Pirmos tokios konsultacijos irgi Turkijos kvietimu buvo surengtos 2003 metais dėl Irako karo. Tuomet Ankara kitų Aljanso narių prašė padėti apsiginti nuo galimos Irako balistinių raketų atakos.
Šį kartą, K. Jankausko teigimu, tokios detalės esą net nebuvo aptarinėjamos.
Antai vengdama užuominų apie galimą karinį konfliktą Turkija apdairiai nepaprašė rengti konsultacijų remiantis 5-uoju NATO steigiamosios sutarties straipsniu. Juo teigiama, kad ataka prieš vieną NATO narę yra ataka prieš visas nares.
Šis straipsnis esą net nebuvo aptartas per vakarykštį susitikimą.
Laikosi savo vertinimų
Tačiau, nepaisydama bandymų nekaitinti įsižiebusio konflikto, Turkija tvirtai laikosi savo penktadienio įvykių vertinimo. Ankara atmetė Damasko tikinimus, kad šalies pajėgos neturėjo kito pasirinkimo kaip tik numušti virš Sirijos teritorinių vandenų pasirodžiusį naikintuvą „RF-4 Phantom II”, kuris esą pažeidė šalies suverenitetą.
Ankaros laiške JT Saugumo Tarybai ir JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui pabrėžiama, kad lėktuvas buvo tarptautinėje erdvėje.
Turkijos ambasadorius JT Ertugrulas Apakanas taip pat tikina, kad penktadienio incidentas yra „rimta grėsmė taikai ir saugumui regione, atsižvelgiant į Sirijos krizę”.
„Lėktuvas nedemonstravo jokio priešiško manevro ir skrido su atviromis identifikavimo sistemomis. Šaudymas prasidėjo be jokio išankstinio perspėjimo”, – sakoma laiške. Bet jame Turkija neprašo JT imtis veiksmų prieš Siriją. Beje, patys pilotai iki šiol nerasti.
Turkija iš pradžių buvo pripažinusi, kad lėktuvas galėjo nuklysti į Sirijos teritoriją, tačiau oficialiame laiške JT to neminėjo.
Be to, Ankara perspėjo, jog ateityje gali imtis atsakomųjų veiksmų, mat Sirijos orlaiviai Turkijos sieną pastaruoju metu esą buvo pažeidę net 5 kartus. Turkija galėjo numušti šiuos orlaivius, bet to nepadarė.
Todėl nuo šiol, jei tik pasienyje Turkijos kariškiams kils grėsmė iš Sirijos pusės, Ankara suteikė leidimą „imtis visų būtinų priemonių”. Turkija ir be NATO paramos turi tokių priemonių nemažai – nuo atsakomųjų šūvių iki atviros paramos Sirijos sukilėliams.