Trijų vaikų tėvas K. Zeinas kukčioja pasakodamas apie penkis
minosvaidžio sužeistus jaunuolius, kurie į ligonę buvo atvežti
prieš du mėnesius, kai eilinį kartą miestas buvo apšaudomas
minosvaidžių, raketų „Grad“ ir kitos artilerijos.
„Visi jie buvo sunkiai sužeisti į galvą ir krūtinę, kai kurie
jų mirė dar nepasiekę ligoninės. Padariau viską, ką galėjau,
bet galų gale visi penki mirė“- pasakojo K. Zeinas.
Kusayras anksčiau buvo 50 tūkst. gyventojų turintis miestas,
tačiau dabar miestiečių liko vos 10 tūkst. - didžioji dalis
pabėgo nuo kasdieninio bombardavimo, prezidento Basharo al-Assado
pajėgoms siekiant perimti miestą.
Ne išimtis yra ir sename name miesto centre įsikūrusi
ligoninė.
„Mes esame vienas pagrindinių mus nuolat bombarduojančio režimo
taikinių“, - sakė gydytojas.
Ant pastato fasadinės sienos likusi didžiulė skylė nuo
sprogimo; ligoninės darbuotojai supranta, kad kiekviena diena jiems
gali būti paskutinė.
„Mes visi bijome, nes mus visus medžioja režimas. Jeigu jie mus
pagaus, nužudys kaip išdavikus, - pasakojo K.Zeinas. - Jie mus
nužudys už tai, kad dirbame savo darbą - gelbstime gyvybes. Mes
tapome jų priešais.
Šią ligoninę prieš 9 mėnesius įkūrė iš režimo pajėgų
kontroliuojamos Nacionalinės ligoninės pabėgę medikai.
„Šį mėnesį priėmėme maždaug 570 pacientų, kuriuos
sužeidė nuolat ant miesto mėtomos bombos, ir dar 100 žmonių su
šautinėmis, dažniausiai snaiperių padarytomis žaizdomis“, - sakė
K.Zeinas.
„Gyvenimas visada yra pirmiau už mirtį, - sako vyriausioji
slaugytoja Rabia Ismail. - Pirmenybę teikiame tiems,
kurie gali atlaikyti operaciją. Negalime su visais elgtis vienodai.
Jei taip darytumėme, negalėtumėme išgelbėti nė vienos gyvybės“.
R. Ismail prisimena, jos teigimu, baisiausią dieną savo gyvenime
- dieną, kai po bombardavimo jiems buvo atvežta daugiau nei 50
sužeistųjų.
„Viena bomba sprogo vos už 15 metrų nuo ligoninės. Per
sprogimą žuvo vyriškis, kuris ėjo duoti kraujo. Tačiau nepaisant
visko, mes toliau siuvome žaizdas, rizikuodami, kad bombos gali
pataikyti ir į mus“, - kalbėjo slaugytoja.