Išpuolis prieš Izraelio turistus Bulgarijoje – slapto karo dalis

Trečiadienio išpuolis ilgam šokiravo Bulgarijos uostamiesčio Burgaso poilsiautojus ir sutrikdė miesto tarptautinio oro uosto, prie kurio ir įvyko tragedija, darbą.

O štai kaltųjų dėl savižudžio atakos paieškos truko neilgai. Bulgarų pareigūnai buvo vos pradėję tirti išpuolį, kai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirštu dūrė į nesutaikomą šalies priešą – Iraną.

„Tai yra Irano teroro, plintančio po visą pasaulį, aktas. Izraelis galingai reaguos į Irano terorą”, – trečiadienį netrukus po atakos, nusinešusios septynių žmonių ir paties savižudžio gyvybę, kalbėjo B. Netanyahu.

Kai kurie kiti Izraelio pareigūnai konkrečiai baksnojo ir į Libane įsikūrusią bei Irano remiamą grupuotę „Hezbollah”.

Pastarosioms versijoms pernelyg nelinkę prieštarauti ir užsienio analitikai, nors Iranas savo kaltę oficialiai neigia.

Manoma, kad trečiadienio išpuolis – jau kurį laiką besitęsiančio slapto Irano ir Izraelio karo padarinys.

Teheranas kaltina Tel Avivą kelių mokslininkų, siejamų su prieštaringai vertinama Irano branduoline programa, nužudymu. Pastarąjį kartą Irane branduolinės fizikos ekspertas, prestižinio Sharifo technologijos universiteto profesorius Mostafa Ahmadi Roshanas buvo nužudytas sausį.

Iškart pastebėta, kad išpuolis kone identiškas keturioms 2010–2011 metais įvykdytoms atakoms, nusinešusioms trijų Irano mokslininkų gyvybę.

Po šių atakų Irano pareigūnai nieko nelaukdami apkaltino Izraelį ir amerikiečius.

Tuo nebuvo linkę abejoti ir kai kurie užsienio ekspertai. Kaip ir dėl įtarimų, kad būtent Izraelis prikišo nagus prie kibernetinių atakų, pastaruoju metu ne kartą nutaikytų į Iraną.

Savo ruožtu Izraelis kaltina Teheraną virtine pastaraisiais mėnesiais surengtų išpuolių prieš žydus užsienyje.

B.Netanyahu po išpuolio Bulgarijoje apkaltino Iraną bandymu atakuoti izraeliečius Tailande, Indijoje, Gruzijoje, Kenijoje, Kipre ir kitose šalyse.

Pavyzdžiui, vasarį Azerbaidžano televizija pranešė, kad buvo užkirstas kelias išpuoliui prieš Izraelio ambasadą ir žydų centrą.

Tą patį mėnesį per izraeliečių diplomatinio automobilio sprogdinimą Delyje buvo sužeisti keturi žmonės.

Panaši bomba buvo rasta ir Tbilisyje.

Sprogimai vasarį nugriaudėjo ir Tailando sostinėje Bankoke, dėl jų buvo apkaltinti du iraniečiai. Po išpuolio taip pat įtarta, kad taikytasi į Izraelio diplomatus.

Tad nenuostabu, kad daugeliui ekspertų kruvinas sprogdinimas Bulgarijoje reiškia, kad netiesioginis Irano ir Izraelio konfliktas aštrėja.

Bulgarijos pareigūnų tyrimo detalės rodo, kad atakai buvo gerai pasirengta.

Manoma, jog ją įvykdė 36 metų vyras mirtininkas. Jis turėjo suklastotą JAV vairuotojo pažymėjimą ir Bulgarijoje iki išpuolio praleido 4–7 dienas.

Įtariamas teroristas neišsiskyrė iš turistų minios, kuri laukė, kol autobusas iš oro uosto nuveš ją į viešbučius, – mūvėjo šortus ir buvo su kuprine.

Burgaso oro uosto stebėjimo kameros užfiksavo, kaip vyras kurį laiką vaikščiojo oro uosto terminale, o paskui iš jo išėjo.

Netrukus lauke prie autobuso priekio nugriaudėjo sprogimas.

Bulgarija – populiari Izraelio turistų atostogų vieta.

Tiesa, sausį Izraelis prašė Sofijos sustiprinti saugumą žydų turistams, keliaujantiems autobusu. 

Išpuolis Bulgarijoje įvykdytas per 18-ąsias žydų bendruomenės centro Argentinoje sprogdinimo metines. 1994-ųjų išpuolis nusinešė 85 žmonių gyvybę.

Izraelis dėl šios atakos taip pat kaltino Iraną, tačiau Teheranas savo atsakomybę neigė.

Trečiadienio išpuolis yra daugiausia izraeliečių aukų užsienyje pasiglemžusi ataka nuo 2004 metų.

Po išpuolio Bulgarijoje Izraelis prakalbo ir apie savo nuodėmes. Uzi Aradas, buvęs Izraelio premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, vakar pirmąkart patvirtino, kad Izraelis 2008aisiais nužudė „Hezbollah” lyderį Imadą Mughniyehą.

Be to, „Hezbollah” minėjo ir jai nesėkmingo 2006 metų karo su izraeliu metines.

 Teroristas, trečiadienį susprogdinęs autobusą su turistais izraeliečiais Bulgarijos Burgaso miesto oro uoste, buvo Švedijos pilietis Mehdi Ghezali ketvirtadienį pranešė Didžiosios Britanijos televizijos kanalai. 

M. Ghezali mokėsi vienoje iš Didžiosios Britanijos medresių ir lankėsi Saudo Arabijoje, Afganistane ir Pakistane. Turimais duomenimis, 2009 metais jis buvo sulaikytas kartu su 11 kitų užsienio šalių piliečių, kai mėgino patekti į Afganistano teritoriją. 

Nuo 2002 iki 2004 metų M. Ghezali buvo laikomas kalėjime Amerikos karinėje bazėje Gvantaname (Kuba), o po to perduotas Švedijos valdžiai. 

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) ketvirtadienį paneigė šiuos Didžiosios Britanijos žiniasklaidos pranešimus. 

„Mes galime patvirtinti, kad teroro aktą įvykdė ne jis”, - sakė SAPO karininkas Claesas Ohlssonas interviu Švedijos naujienų agentūrai TT. 

Švedijos teisėsaugos institucijos neatskleidė tyrimo detalių. „Deja, mes negalime patikslinti smulkmenų”, - pridūrė SAPO spaudos sekretorius Markas Vadasas.