- Ką jums asmeniškai reiškia šis paskyrimas?
- Visada malonu gauti naują tarptautinį paskyrimą . Tuo labiau jog turiu tarptautinės darbo patirties, esu dirbęs gynybos atašė Amerikoje, Kanadoje ir kaip Lietuvos karinis atstovas NATO vadavietėje SHAPE (Aukščiausioji Sąjungininkų Pajėgų Europoje Vadavietė). Todėl jaučiuosi pajėgus tą darbą atlikti. Visada pradėti kažką naujo yra labai įdomu. Tai yra naujas projektas tiek Lietuvai, tiek NATO, taip pat yra šioks toks įsipareigojimas prieš tas valstybes, kurios įsteigė tą centrą.
- Kodėl būtent Lietuvoje buvo įsteigtas šis centras?
- Lietuva visada turėjo ambicijų rūpintis energetiniu saugumu kaip aktyvi NATO narė. Prezidentė labai aktyviai apie tai pasisakė, Užsienio reikalų ministerija galų gale ėmėsi veiksmų įsteigti tą centrą. O šiaip energetinis saugumas jau seniai buvo NATO darbotvarkėje, dar nuo Lisabonos susitikimo laikų.
Ambicijos įsteigti jį Lietuvoje jau buvo seniai, taip pat buvo didelis politinis palaikymas šalies viduje. Mus palaikė ir mano gimtoji Krašto apsaugos ministerija. Dirbdamas ten pats galėjau aktyviai prisidėti prie šio centro įkūrimo. Mūsų šalies iniciatyvumas šioje srityje ir lėmė tai, kad centras buvo įkurtas Lietuvoje.
- Kokius svarbius projektus planuojate šiuo metu ir ateityje?
- Iki metų pabaigos turėsime gauti iš NATO akreditaciją, o Aljanso taryba suteiks mums tarptautinės karinės organizacijos statusą.
Neseniai turėjome pirmąjį valdybos tarybos susitikimą, buvo atvykę du karininkai iš NATO transformacijos vadavietės, apžiūrėjo centrą, aiškinosi pasižiūrėjo, kaip esame pasirengę atlikti savo vaidmenį. Visos valstybės kurios įkūrė tą centrą, yra jos bendros sąjungininkės, tik aišku centras bus Lietuvoje. Jos galės atsiųsti savo žmones dirbti čia, dalintis darbo rezultatais. Pati NATO iš mūsų jau prašo pagalbos, ateina užsakymai.
Esame jau parengę programą karių apmokymo energetinio saugumo srityje. Visų pirma, ko reikia NATO, tai karių apmokymo ir individualaus ruošimo. Planuojame rengti karių apmokymo kursus Lietuvoje. Kariai iš valstybių steigėjų atvažiuos nemokamai, o iš tų valstybių karių, kurios nėra steigėjos, centras galės imti tam tikrą mokestį. Todėl kursai atsipirks. Centras galės paimti mokestį už mokymo medžiagą, kurią rengs. Aš planuoju panaudoti kaip dėstytojus Lietuvos mokslinį potencialą.
O užsakymų mes jau turime. Pavyzdžiui, NATO operacinio štabo vadovas admirolas Tauridis buvo užsukęs į centrą, jam labai patiko centro veikla, jis jau formuluoja prašymus. NATO mūsų centro reikia jau dabar.
- Ar NATO remia jį finansiškai?
- NATO nė centro neskyrė. Šį centrą išlaiko valstybės steigėjos, suneša tam tikrą mokestį į bendrą biudžetą, pagal jį yra parengiama programa.
- O koks yra Lietuvos įnašas?
- Koks jis bebūtų, šalis gaus iš to pelną. Žiūrėkite, centras yra Lietuvoje, žmonės dirbs Lietuvoje ir gaus čia atlyginimus, produktas bus pagamintas mūsų šalyje. O tarptautiniai kariai, atvažiavę čia dirbti, gers lietuvišką alų, valgys lietuvišką duoną ir nuomosis gyvenamąjį plotą Lietuvoje. Kiek aš čia pasakiau žodį „Lietuva“? Kokius keturis-penkis kartus. Taipogi prie naudos prisidės ir Lietuvos tarptautinis garsinimas.
- Karinis energetinis saugumas - kaip konkrečiai reikėtų suprasti šio termino prasmę?
- Tai yra efektyvus energetinių resursų panaudojimas tiek operacijų metu, tiek nuolatinėse karių dislokacijos vietose. Tų išteklių panaudojimas draugišku aplinkai būdu, nesumažinant kovinės galios. Matote, aš visad sirgau už kariuomenę - ji visada buvo mokslinių išradimų priešaky.
Taigi mes turime būti naujoviški ir pradėti rimčiau žiūrėti į taupų energetinių išteklių naudojimą. Pagrindinis energetinis resursas kariuomenėje yra skystas kuras arba maitinimo baterijos, kurių reikia viskam, ryšiams ir taip toliau. O naujovių šioje srityje yra labai daug, pavyzdžiui atsinaujinantys energijos šaltiniai. Amerika bei Jungtinė Karalystė dirba šioje srityje, tačiau nėra centralizuoto, viską apibendrinančio centro. Tą mūsų centras ir žada daryti.
- Jūsų centras tik pradeda veikti, ką apčiuopiamo jis gali nuveikti?
- Vienas uždavinių yra skatinti efektyvesnį energetinių resursų panaudojimą. Tačiau nei mūsų centras, nei kiti centrai jau negali pakeisti, pavyzdžiui, sunkvežimio degalų suvartojimo, kadangi jis yra pagamintas toks, koks yra.
Galima aišku eksperimentuoti šia tema, Lietuvoje daromi bandymai su biokuru. Prie tam tikrų variklių apsukų, vietoj dyzelio galima naudoti biodyzelį, jis yra efektyvesnis. Sutaupymas vieno litro kuro netiesioginiu būdu išauga keliasdešimt kartų, kadangi kol kuras nugabenamas į operacijų zonas, jo kaina gali išaugti iki šimto kartų, kadangi kurą gabena tanklaiviai, benzinvežiai kurie patys sunaudoja daug kuro.
Centras prisidės prie naujų standartų taikymo. Pavyzdžiui jau Lietuvos karinėje strategijoje yra numatyta, jog perkant naują karinę techniką, ji turi efektyviai naudoti kurą bei būti draugiška aplinkai. Taipogi galima užsiimti ir atliekų perdirbimu operacijų rajonuose. Po to šias atliekas galima deginti ir išgauti papildomos energijos, ir po viso šito galima palikti švarią teritoriją po pasibaigusios operacijos. Svarbus uždavinys.
- Tai gražiai skamba kaip teorija, bet praktiškai, ko gero, būtų labai sunku atlikti?
- Iš tiesų. Tačiau nepadarysime visko per šiandien ar rytoj, bet daryti reikia. Negalima sėdėti susikišus rankas po kojom, reikia kažką daryti. Mūsų centras organizuos konferenciją šia tema, kviesime Lietuvos mokslinę bendruomenę pasisakyti, aptarti kas šiuo metu vyksta karinio energetinio saugumo srityje. Kitą konferenciją organizuosime labiau nukreiptą į mokymo programų vykdymą, mokymo poreikio nustatymą.
Kokius specialistus kariuomenės turėtų rengti, susijusius su karinio eneregetinio saugumo tematika. Sakykim galima ruošti mažų energetinių tinklų operatorius. Kodėl ne Lietuvoje? Galima ir Lietuvoje surengti tam skirtus NATO akredituotus kursus.
Mūsų centras turi pradėti darbą ir įsitvirtinti tarp kitų panašių įsiatigų. Todėl visi mūsų produktai turi būti aukščiausios kokybės. Jeigu parengiame publikaciją, joje turi būti kokybiškai parašyti straipsniai, kurios žmonės naudos ir cituos. Taip pat žadam rengti kursus aukštesniojo rango NATO kariškiams energetinio saugumo tematika.
Esame pasirengę priimti naujoves, tačiau problema visada išlieka, kaip išstumti senąjį mąstymą ir pradėti mąstyti kitaip. Taigi reikia turėti kvalifikuotų specialistų, dėstytojų, analitikų, pratybų organizatorių. Manau jog ekspertizės surinkimas bus nemenka problema, kadangi tokių dalykų kariuomenėse kol kas niekas nerengia. Taipogi planuojame sukurti priedėlį prie NATO pratybų modulio, kuriame būtų instrukcijos karinio energetinio saugumo tematika. Beje, centre galės dirbti ir civiliai.
- Ar šio centro įsteigimas susijęs su globalinių naftos išteklių spartaus eikvojimo problema?
- Be abejo. Kariuomenė yra visuomenės dalis, ir ji kartu su visuomene reaguoja į iššūkius. Šių dienų kariuomenių biudžetai traukiasi, o joms skirtos užduotys nelengvėja, taigi kariuomenės turi ieškoti kelių, kaip efektyviau dirbti su senkančiais resursais.
Generolų ir karvedžių pagrindinis rūpestis visada būdavo karinių tikslų įgyvendinimas. Labiau buvo rūpinamasi įveikti priešo pajėgas, tuo tarpu energetinių resursų taupymui buvo skiriama mažai dėmesio. Mūsų laikų valstybių kariuomenės pasidarė itin didelės ir jas sudaro ypač daug sudedamųjų dalių.
Praktiškai kiekvienos didesnės kariuomenės nemažą dalį sudaro motorizuoti pėstininkai, šarvuotos kovos mašinos, artilerija, aviacija, antvandeninis ir povandeninis laivynas, ryšių palaikymų padaliniai, inžineriniai padaliniai, karinės paskirties satelitai, pamažu vis labiau pradedami naudoti kariniai robotai.
Norint tokią mechanizuotą kariuomenę išlaikyti arba pasiųsti į operacijų zonas, būtinas milžiniškas kiekis degalų, tepalų, maisto, medikamentų, atsarginių detalių ir kitų kariuomenei būtinų dalykų. Kol kas pagrindinis visų mechanizuotų kariuomenių energetinis resursas yra naftos produktai. Nepaisant įvairių elektros, vandenilinių ir kitų variklių atsiradimo ir plėtojimo, naftos produktais varomos transporto priemonės kol kas yra efektyviausios, tačiau jų poveikis aplinkai jau yra atskira tema.
Kariuomenių priklausomybė nuo naftos produktų išryškėjo jau Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau galima pateikti pavyzdžių iš neseniai įvykusių karų. Pirmojo ir antrojo Persijos įlankos karo metu tiesiogiai karo veiksmuose dalyvaujančių amerikiečių karių skaičius Irake tebuvo tik 10 proc., likusi dalis iš esmės veikė kaip aprūpinimo padaliniai.
Štai amerikiečių pagrindinis kovos tankas „Abrams“. Tai vienas iš galingiausių pasaulyje tankų, tačiau turintis vieną rimtą problemą. Šis monstras sveria šiek daugiau nei 60 tonų ir sunaudoja virš 4 litrų dyzelinio kuro vienam nuvažiuotam kilometrui. Taip pat vien tik šio tanko variklio užvedimas sunaudoja virš trisdešimt litrų degalų!
Per Persijos įlankos karus paskui amerikiečių tankų dalinius turėdavo važiuoti benzinvežiai, bet kada pasiruošę papildyti degalus. Šie reiškiniai JAV valstybės biudžetui kainuoja itin brangiai, kadangi sunaudojama daugybė kuro, siekiant tą kurą nugabenti iki karinių operacijų zonų. Taigi vieno kare sunaudoto dyzelinio kuro litro kaina išauga keliasdešimt ar net šimtą kartų, jeigu tektų įskaičiuoti visas jo gabenimo į karo zoną išlaidas.
Dauguma Afganistane vykstančio karo aukų tenka kariams, kurie užsiima energetinių resursų saugojimu ir gabenimu į operacijų zonas. Benzinvežių kolonos Talibano kovotojams visad buvo itin lengvas ir pažeidžiamas taikinys.
Taipogi kitas svarbus energetinis resursas kariuomenei yra maitinimo baterijos. Nemažai ryšių daliniuose tarnaujančių karių operacijose yra apsikrovę daugybe maitinimo baterijų, kadangi kito kelio, kaip užtikrinti ryšio prietaisų funkcionavimą beveik nėra.
JAV arba Didžioji Britanija pačios atlieka mokslinius tyrimus, siekiant sumažinti energetinių resursų eikvojimą, tačiau jos daugiausia veikia pavieniui. Tuo tarpu NATO energetinio saugumo kompetencijos centras sieks susisteminti šias žinias, bei sėkmės atveju jas paskleisti po kitų NATO valstybių kariuomenes. Sėkminga šio centro veikla padės įsitvirtinti Lietuvai tarp kitų NATO valstybių bei padidinti jos žinomumą pasaulyje.