Federalinis Konstitucinis Teismas nutarė, kad Bundesvero pajėgos
gali būti pasiųstos griežtai nustatytomis sąlygomis, jeigu būtų
pradėta ataka, galinti nusinešti daugybės žmonių gyvybių, o šį
sprendimą sveikino dauguma vyriausybės narių.
15 iš 16 teisėjų nutarė, kad karių dislokavimas Vokietijos
teritorijoje priimtinas tik „katastrofos masto krizių atvejais“,
tačiau jokiu būdu ne „reaguojant į grėsmę, kurią kelia
demonstrantų minios“.
Kovinių ginklų panaudojimas priimtinas tik „kaip paskutinė
priemonė“. Tokiam žingsniui leidimą galėtų suteikti tik visa
federalinė vyriausybė, o ne vienas gynybos ministras.
Vadovaujantis šia nutartimi, būtų neteisėta numušti
teroristų užgrobtą keleivinį lėktuvą, jeigu jame būtų
civilių, tačiau naikintuvai galėtų mėginti priversti orlaivį
nutūpti įspėjamaisiais šūviais.
Priėmus šį sprendimą, Vokietijos pozicija šioje srityje buvo
priartinta prie daugumos Europos šalių, įskaitant Italiją,
Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, praktikos.
Naujoji nutartis panaikino to paties teismo 2006 metais priimtą
priešingą sprendimą ir tapo atsakymu į dviejų iš 16 Vokietijos
žemių skundus.
Vokietijos vyriausybė mėgino užsitikrinti didesnį lankstumą
potencialios teroro atakos atveju po 2001 metų rugsėjo 11-osios
teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose, suteikiant didesnį
palaikymą policijos pajėgoms.
Tačiau tokiam žingsniui pasipriešino aukščiausiasis teismas,
argumentuodamas, kad Vokietijos konstitucija nustato griežtu
apribojimus kariuomenės dislokavimui, atsižvelgiant į ginkluotųjų
ir sukarintų pajėgų piktnaudžiavimą savo įgaliojimais, valdant
nacių režimui.
Vokietijoje iki šiol smarkiai baiminamasi, kad ginkluotosios
pajėgos gali būti naudojamos kaip politinės galios įrankis.
Naujasis sprendimas faktiškai išplečia Vokietijos pagrindinio
įstatymo 35-ąjį straipsnį, leidžiantį šalyje naudoti
kariuomenę tik gamtinių katastrofų arba kitų didelių nelaimių
atvejais.
Gynybos ministras Thomas de Maiziere ir
vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas pasveikino šią nutartį bendrame pranešime.
„Mūsų piliečių saugumo užtikrinimas, ypač ekstremaliais
atvejais, yra viena iš svarbiausių mūsų valstybės pareigų“, -
pažymėjo ministrai.
Ši teismo nutartis „užpildo teisinę spragą“, pridūrė gynybos
reikalų ekspertas Ernstas Reinhardas Beckas, priklausantis valdančiosios konservatyviosios Krikščionių
sąjungos parlamentinei frakcijai.
Tačiau teisingumo ministrė Sabine Leutheusser-Schnarrenberg
pažymėjo, jog svarbu „atskirti
vidinį ir išorinį saugumą“, pridūrusi, kad „ne viskas, kas
įmanoma pagal konstituciją, teisinga politiškai“.
Tuo tarpu opozicinė Socialdemokratų partija sveikina teismo
nustatytus apribojimus „kraštutinėms priemonėms“, sakė vidaus
reikalų ekspertas Michaelis Hartmannas.
Tačiau ultrakairioji Kairės partija perspėjo, jog šis
sprendimas „atveria duris tolesniam vidaus reikalų militarizavimui ir
paverčia tuščiu vardu demokratines teises“.
Atskirąją nuomonę paskelbęs teisėjas Reinhardas Gaieris
sakė, kad teismas žengė per toli ir kad
vyriausybė turėtų siekti konstitucijos pataisos, jeigu nori
galimybės dislokuoti kariuomenę šalies viduje.