Kaip rašoma dienraščio „Svenska Dagbladet“ interneto
svetainėje, pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos 1991-aisiais
Švedijos stabilumas, gerovė ir taika susiduria su iššūkiais. Tai
matyti iš dalinai įslaptintos medžiagos, kurią vyriausybė
užsakė rengdama 2014-ųjų Valstybės gynybos įstatymą.
Dienraštis pastebi, kad 2008 metais deklaravusi solidarumą
Švedija vienašališkai įsipareigojo karinėmis priemonėmis padėti
kaimynėms ES ir NATO-narėms.
„Kalbant paprastai – Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai.
Kaip atlygį už šią poziciją Švedija savaime suprantamu dalyku
laikė tai, jog sulauks pagalbos iš vakarų, jei jai pačiai kiltų
grėsmė. Tačiau dabar ši prielaida atrodo vis mažiau pagrįsta“, -
rašo laikraštis.
Švedijos karinių pajėgų vyriausiajam štabui priklausantis
brigados generolas Dennis Gyllensporre atkreipė
dėmesį, kad Vakarų Europos gynybinės ambicijos menksta, tuo pat
metu JAV dėmesio centras keliasi iš Europos į Aziją.
Anot „Svenska Dagbladet“, karinių pajėgų vyriausybei pateikta
medžiaga yra slapta, tačiau labiausiai neramina įvykių eiga
Rusijoje, Baltijos jūros regione ir – žvelgiant į ateitį –
Arktyje.
„Rusijoje akivaizdus ginklavimasis ir politinės situacijos raida,
daranti šią šalį sunkiai prognozuojamą: kokie bus realūs šios
šalies kariniai pajėgumai, kokiomis aplinkybėmis bus politinės
valios naudoti karines priemones? Ir Baltijos jūra, ir Arktis įgauna
vis didesnę ekonominę ir strateginę reikšmę kalbant apie
gamtinius resursus ir prekybos kelius. Šių išteklių gynyba tampa
nacionalinio saugumo klausimu. Augant kariniams pajėgumams didėja
galimybė eskalacijos panaudojant karines priemones“ – teigia
D. Gyllensporre.
Rusijos ir JAV konfliktas dėl priešraketinės gynybos Švedijai
turi įtakos jau šiandien. Į Karaliaučiaus srityje dislokuotų
naujųjų Rusijos priešlėktuvinės gynybos ir raketų sistemų
(S400/SA 21 ir Iskander) veikimo spindulį patenka Švedijos karinių
jūros ir oro pajėgų daliniai, pastebi laikraštis.
Teigiama, kad JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų gali
būti Baltijos jūroje esančiuose laivuose. NATO negali apginti savo
šalių narių Baltijoje nesinaudodama Švedijos oro erdve.
„Esama grėsmės, kad į potencialų konfliktą būsime įtraukti
jau pačią pirmąją to konflikto valandą. Geografiškai ir
politiškai negalėsime išvengti prisiimti karinę atsakomybę už
savo kaimynystėje esančią teritoriją Todėl privalome turėti
tinkamą derinį kovinių pajėgų sausumoje, ore, jūroje ir
kibernetinėje erdvėje. Jei būsime suvokti kaip nepakankamai saugumu
besirūpinanti šalis, augs abejonės dėl mūsų pozicijos. Tuomet
aplinkinės šalys gali imti naudotis šia padėtimi mus bandydamos ir
mesdamos mums iššūkį“, – įspėjo Visuotinės gynybos tyrimų
instituto vieno iš padalinių vadovas Johannes Malminen.
Anot laikraščio, pirmuoju signalu galima laikyti praeito
mėnesio vyriausybės pareiškimą, kad Švedija įsigis nuo 40 iki 60
„Super Jas“ naikintuvų ir padidins asignavimus šalies gynybai,
motyvuojant, jog gyvename „neramiais laikais“.
Analitikai taip pat perspėjo, kad euro krizė parodė, jog
bendradarbiavimas ES viduje nėra toks stiprus, kaip manė Švedija.
„Esama pavojaus, kad ES grius. Ką darysime, kad tai neįvyktų?
Nėra jokios garantijos, kad įvykiai aiškiai kryptų šviesesnės
ateities linkme. Mes nurodome sritis, dėl kurių derėtų diskutuoti
ir jas analizuoti“, - teigia Civilinės saugos ir parengties tarnybos,
vienos iš trijų ataskaitas parengusių įstaigų, vienas iš vadovų
Nils Svartz.