Jungtinės Valstijos trečiadienį atskleidė detalių apie 11
narių turėjusį šnipų tinklą, kuriam priklausė buvusių
sovietinių šalių piliečiai.
Kaip teigiama, jie klastojo
dokumentus, kad įsigytų pažangios įrangos, kurios Rusija dar
negali pasigaminti arba gamina nepakankamai.
Šių asmenų areštas tapo dar vienu svarbiu pasiekimu JAV
kontržvalgybos agentūrai, kurios veikla sukėlė apmaudą Rusijai ir
dar labiau pablogino abiejų šalių santykius, pradėjusius blogėti
dar iki šių metų gegužės, kai Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas grįžo į Kremlių istorinei trečiai kadencijai.
Rusija neseniai uždraudė veikti šalyje vienai svarbiai JAV
valstybės departamento agentūrai, atsakingai už politinį
bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės judėjimais, kurie nuo
praeitų metų pabaigos rengė Rusijoje seniai nematytus masinius
protestus prieš V. Putino sugrįžimą į prezidento postą.
V. Putino pastangomis taip pat buvo priimtas įstatymas, visas iš
užsienio lėšų gaunančias politines organizacijas įvardijantis
kaip „užsienio agentes“, o daugumai rusų toks epitetas siejasi su
šnipinėjimu.
Tačiau pareigūnai Maskvoje ketvirtadienį stengėsi pabrėžti,
jog tai, ką šią savaitę atskleidė Amerikos pareigūnai, nėra
naujas šnipinėjimo skandalas, o paprasta baudžiamoji byla, kurios
detales Maskva esą tebesistengia perprasti.
„Kaltinimai, kuriuos mums parodė JAV pusė, yra baudžiamojo
pobūdžio ir nesusiję su tikėtina žvalgybos veikla“, - sakė
užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Šiuos jo komentarus po kelių valandų atkartojo Federalinės
saugumo tarnybos (FSB), tapusios Sovietų Sąjungos KGB daugumos
funkcijų paveldėtoja, direktorius.
FSB vadovas ir artimas V. Putino sąjungininkas Aleksandras
Bortnikovas pažymėjo, kad užtikrintai gali pasakyti tik tiek, jog
panašu, kad įtariamieji yra buvę Rusijos piliečiai, šiuo metu
gyvenantys kažkur užsienyje.
Tačiau panašu, kad A. Bortnikovas tapo vieninteliu Rusijos
pareigūnu, neapdairiai prasitarusiu, jog šis tinklas kaltinamas
šnipinėjimu.
JAV pareigūnai paprašė išduoti leidimą įtariamųjų areštui
pagal baudžiamuosius kaltinimus, prieš iškeldami bylą, kuri,
matyt, bus sudėtinga ir daugiasluoksnė.
„Daviau nurodymą už tokius dalykus atsakingoms tarnyboms
pradėti rinkti informaciją apie suimtuosius Jungtinėse Valstijose
dėl šnipinėjimo, - Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo
A. Bortnikovą. - Būtų gerai prisikasti iki dugno, (aiškinantis),
kas iš tikrųjų nutiko.“
JAV pareigūnai viešai kėlė įtarimus, jog minėta asmenų
grupė klastojo dokumentus, kad galėtų išvežti iš Jungtinių
Valstijų įrangą ir detales, kurių Jungtinės Valstijos nenorėtų
suteikti šaliai, statančiai atomines jėgaines Iranui.
Manoma, kad šia veikla nuo 2008 metų iki dabar užsiėmė
Teksase įsikūrusi bendrovė „Arc Electronics“.
Jos vadovas, Rusijos ir JAV pilietybę turintis Aleksandras
Fišenka, kaltinamas pažeidęs karinės paskirties prekių eksporto
įstatymus ir veikęs kaip „neregistruotas Rusijos vyriausybės
agentas“.
Ketvirtadienį skelbtuose Rusijos pranešimuose buvo juntama
tradicinė pykčio gaidelė - juose buvo keliamas klausimas, kodėl
Maskva turbūt paskutinioji sužinojo apie šią bylą.
„Kyla rimtų klausimų dėl fakto, kad JAV institucijos
nepranešė Rusijos konsuliniams biurams apie... mūsų tėvynainių
areštą“, - Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius sakė
žurnalistams.
S. Riabkovas taip pat sakė esantis „labai susirūpinęs“, nes
„daug šioje istorijoje nėra aišku“.
Pastaruoju metu buvę gana įtempti Rusijos ir Vašingtono
santykiai paveikė JAV partijų politiką ir dabar tapo vienu iš
pagrindinių argumentų respublikonų kandidato į Baltuosius rūmus
Mitto Romney, įtariai žvelgiančio į Kremlių,
rinkimų kampanijoje.
Respublikonų kandidatas neseniai pažadėjo pademonstruoti
„tvirtesnį statusą“ santykiuose su Maskva, taip pat vadino Rusiją
Amerikos pagrindiniu geopolitiniu priešu.
V. Putinas praeitą mėnesį sakė nesureikšminantis šios
M. Romney retorikos, nes ji esą tėra tuščias žvanginimas ginklais
įtemptoje rinkimų kampanijoje.