Toks Rusijos raidos scenarijus parengtoje studijoje „Pasaulis
2030“, kurioje aptariamos bendrosios pasaulio ir didžiųjų
valstybių raidos tendencijos socialinėje, ekonominėje, politinėje
ir karinėje srityse.
Užsienio politikoje, KAM nuomone, Rusija ir toliau manipuliuos
„privilegijuota naftos ir dujų eksportuotojos padėtimi“. Taip pat
teigiama, jog tarptautinėje erdvėje Maskva bandys išnaudoti
tarpininkės įvairiuose konfliktuose vaidmenį realios veiklos
naštą bandydama perkelti sąjungininkams.
„Svarbiu Rusijos santykių su euroatlantinės erdvės valstybėmis
elementu išliks „skaldymo ir valdymo“ strategija, t.y. siekis
silpninti jų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą, balansuoti JAV
galią. Galimi supriešinimo lūžiai, kuriuos skatins Rusija: JAV
prieš Vakarų Europą, JAV ir Vakarų Europa prieš Vidurio ir Rytų
Europą“, - teigia ministerija.
„Rusija neatsisakys ambicijų išlaikyti ar sustiprinti įtaką
„privilegijuotų interesų“ sferoje - posovietinėje erdvėje, t.y.
toliau tęs užmaskuotą poimperialistinę politiką, suvokdama
demokratinių institucijų plėtrą savo kaimynystėje kaip nulinės
sumos žaidimą. Jei ES plėtros procesas į Rytus strigs, Rusija gali
vėl tapti daugelio dabar jos įtaką besistengiančių mažinti
valstybių pagrindine globėja“, - rašoma studijoje.
Karinėje srityje, KAM ekspertų nuomone, svarbiausiu Rusijos
prioritetu bus branduolinio atgrasymo pajėgumų išlaikymas.
„Dėl ekonominių problemų vertinamuoju laikotarpiu Rusijai gali
nepavykti užtikrinti pakankamo visų karinės reformos programų
finansavimo, todėl bus remiamasi selektyviu atskirų programų (ypač
susietų su masinio naikinimo ginklais) finansavimu. Taip bus siekiama
atsverti kitų šalių pranašumą konvencinėse ar aukštųjų
technologijų srityse (pvz., priešraketinėje gynyboje)“, - teigiama
studijoje.
„Nors dabartinio branduolinių ginklų skaičiaus greičiausiai
nepavyks išlaikyti, sumažėjimą bus stengiamasi kompensuoti
didinant užtaisų skaičių vienam nešėjui. Taip pat,
atsižvelgdama į NATO ir JAV priešraketinės gynybos sistemų
plėtrą, Rusija ir pati toliau stiprins savo priešraketinė gynybos
pajėgumus“, - rašoma dokumente.
Pažymima, Rusija didelį dėmesį skirs su NATO šalimis Lietuva,
Lenkija, Latvija, Estija besiribojančios Vakarų karinės apygardos
modernizavimui ir pajėgų telkimui Šiaurės Vakarų kryptimi.
„Rusijos konvencinės pajėgos ir toliau bus orientuotos į
šalies gynybą ir neturės pajėgumų vykdyti dideles operacijas
strateginiais atstumais. Didžioji pajėgų dalis bus nuolatinės
parengties (ypač Vakarų kryptimi), gebanti efektyviai veikti Rusijos
pasienyje“, - rašo KAM ekspertai.
Pažymima, jog ateityje Rusija, siekdama politinio dominavimo
Europoje tikslų, didelius pajėgumus gali skirti informacinėms ir
kibernetinėms operacijoms.
KAM vertinimu, Rusijos ekonomika iki 2030 metų augs panašiai
kaip ir Jungtinių Valstijų - vidutiniškai po 3 proc. per metus,
tačiau pasauliniame kontekste užims nedidelę dalį lyginant su JAV,
Europos Sąjungos ir Kinijos ekonomikomis.
„Pastarosios sukurs po 20 proc. pasaulio BVP, tuo tarpu Rusijos
dalis sudarys vos 2,5 procento. (...) Pagrindinėmis Rusijos
ekonominio silpnumo priežastimis bus jau minėtos demografinės
problemos, praktiškai nevykstanti ekonomikos diversifikacija ir
priklausomybė nuo vienos pagrindinės ūkio šakos - žaliavų
gamybos ir eksporto. Istorinė patirtis rodo, kad valstybės,
ekonomikos plėtrą grindžiančios gamtiniais ištekliais, negali
užsitikrinti ilgalaikio augimo“, - teigia KAM.
Pasak ministerijos analitikų, vienu pagrindinių Rusijos
ekonominės politikos tikslų turėtų būti permainos, kurios
skatintų bendrą ekonomikos augimą, tarptautinę prekybą,
tiesiogines užsienio investicijas, pakeltų pragyvenimo lygį. Tam,
anot jų, reikalingas Maskvos noras sukurti verslo aplinką
reguliuojančias stabilias, nuspėjamas, visiems vienodai taikomas
taisykles.
Tuo metu, valstybės kontroliuojamų Rusijos karinės pramonės
įmonių produkcija ateityje bus pajėgi konkuruoti pasaulyje.
„Rusija išlaikys savo, kaip technologijų plėtotojos, pozicijas
kosmoso, branduolinės energijos, karinės aviacijos, kompiuterių
programavimo, kai kuriose informacinių technologijų srityse, tačiau
nesugebės panaudoti šių pasiekimų masinių produktų gamyboje“, -
mano KAM ekspertai.
Ministerijos analitikai yra skeptiški vertindami demokratinių
pokyčių Rusijoje perspektyvas ir teigia, kad kaimyninėje
valstybėje „galimas tolesnis autoritarizmo apraiškų stiprėjimas
pasižymintis valdžios vertikale, visuomenės institucijų naikinimu,
teisinių institutų menkinimu, stiprinant jėgos struktūras,
žmogaus teisių ir laisvių ignoravimu“.
„Tikriausiai bus tęsiama politika „silpni regionai - stiprus
centras“, stiprinant teritorinę administracinę centralizaciją ir
mažinant federalinių vienetų skaičių. Nors tokie pertvarkymai bus
pristatomi kaip valdymo struktūros tobulinimo ir darbo efektyvumo
gerinimo priemonės, etninių įtampų gali nepavykti išvengti. Ypač
„jautrūs“ pertvarkymams gali būti tokie regionai kaip Šiaurės
Kaukazas, Tatarstanas, Jakutija“, - teigiama dokumente.
Be to teigiama, kad kol kas neaišku, ar Rusijoje sustiprės
pilietinė visuomenė, nes nepatenkinti dabartiniu režimu
protestuotojai „neturi nuoseklios vizijos, pasižymi skirtingais
požiūriais, ko jie nori iš vyriausybės, jie neturi aiškių
lyderių“.
KAM ekspertų teigimu, prognozuojama, kad iki 2030 metų Rusijos
gyventojų skaičius gali sumažėti nuo 140 mln. iki 130 mln., o
visuomenė senės.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimas bus ypač juntamas
periferiniuose Šiaurės Rusijos regionuose; taip pat žymiai labiau
paveiks kaimo nei miesto vietoves. Visos šiandien numatomos
politinės priemonės geriausiu atveju sušvelnins padėtį, tačiau
nebus pajėgios iš esmės pakeisti neigiamų tendencijų. (...)
Vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų padaugės nuo 13 proc.
(2010 m.) iki beveik 20 proc. (2030 m.). Tuo tarpu 15-64 metų asmenų
sumažės nuo 72 proc. (2010 m.) iki 65 proc. (2030 m.)“, - teigiama
studijoje.
Anot ministerijos, vienu iš galimų šaltinių mažėjančiam
Rusijos gyventojų skaičiui kompensuoti taps imigracija, kuri vyks
daugiausiai iš Kinijos ir Vidurio Azijos valstybių. Atskira problema
gali tapti Tolimieji Rytai, iš kurių rusai traukiasi, o jų vietą
užima legaliai ir nelegaliai atvykstantys kinai.
„Tikėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu Rusijos Tolimųjų Rytų
„sinofikacija“ gali stiprėti ir kinai gali tapti dominuojančia tauta
Rusijos Tolimųjų Rytų regione. Rusijai, neturinčiai imigrantų
integravimo į visuomenę patirties, gresia galimas nacionalizmo
sustiprėjimas, socialiniai neramumai ar nacionalistines idėjas
deklaruojančių partijų iškilimas“, - rašoma dokumente.
Ši studija bus pristatyta pirmadienį Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.