Toks Rusijos raidos scenarijus parengtoje studijoje „Pasaulis 2030“, kurioje aptariamos bendrosios pasaulio ir didžiųjų valstybių raidos tendencijos socialinėje, ekonominėje, politinėje ir karinėje srityse.
Užsienio politikoje, KAM nuomone, Rusija ir toliau manipuliuos „privilegijuota naftos ir dujų eksportuotojos padėtimi“. Taip pat teigiama, jog tarptautinėje erdvėje Maskva bandys išnaudoti tarpininkės įvairiuose konfliktuose vaidmenį realios veiklos naštą bandydama perkelti sąjungininkams.
„Svarbiu Rusijos santykių su euroatlantinės erdvės valstybėmis elementu išliks „skaldymo ir valdymo“ strategija, t.y. siekis silpninti jų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą, balansuoti JAV galią. Galimi supriešinimo lūžiai, kuriuos skatins Rusija: JAV prieš Vakarų Europą, JAV ir Vakarų Europa prieš Vidurio ir Rytų Europą“, - teigia ministerija.
„Rusija neatsisakys ambicijų išlaikyti ar sustiprinti įtaką „privilegijuotų interesų“ sferoje - posovietinėje erdvėje, t.y. toliau tęs užmaskuotą poimperialistinę politiką, suvokdama demokratinių institucijų plėtrą savo kaimynystėje kaip nulinės sumos žaidimą. Jei ES plėtros procesas į Rytus strigs, Rusija gali vėl tapti daugelio dabar jos įtaką besistengiančių mažinti valstybių pagrindine globėja“, - rašoma studijoje.
Karinėje srityje, KAM ekspertų nuomone, svarbiausiu Rusijos prioritetu bus branduolinio atgrasymo pajėgumų išlaikymas.
„Dėl ekonominių problemų vertinamuoju laikotarpiu Rusijai gali nepavykti užtikrinti pakankamo visų karinės reformos programų finansavimo, todėl bus remiamasi selektyviu atskirų programų (ypač susietų su masinio naikinimo ginklais) finansavimu. Taip bus siekiama atsverti kitų šalių pranašumą konvencinėse ar aukštųjų technologijų srityse (pvz., priešraketinėje gynyboje)“, - teigiama studijoje.
„Nors dabartinio branduolinių ginklų skaičiaus greičiausiai nepavyks išlaikyti, sumažėjimą bus stengiamasi kompensuoti didinant užtaisų skaičių vienam nešėjui. Taip pat, atsižvelgdama į NATO ir JAV priešraketinės gynybos sistemų plėtrą, Rusija ir pati toliau stiprins savo priešraketinė gynybos pajėgumus“, - rašoma dokumente.
Pažymima, Rusija didelį dėmesį skirs su NATO šalimis Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija besiribojančios Vakarų karinės apygardos modernizavimui ir pajėgų telkimui Šiaurės Vakarų kryptimi.
„Rusijos konvencinės pajėgos ir toliau bus orientuotos į šalies gynybą ir neturės pajėgumų vykdyti dideles operacijas strateginiais atstumais. Didžioji pajėgų dalis bus nuolatinės parengties (ypač Vakarų kryptimi), gebanti efektyviai veikti Rusijos pasienyje“, - rašo KAM ekspertai.
Pažymima, jog ateityje Rusija, siekdama politinio dominavimo Europoje tikslų, didelius pajėgumus gali skirti informacinėms ir kibernetinėms operacijoms.
KAM vertinimu, Rusijos ekonomika iki 2030 metų augs panašiai kaip ir Jungtinių Valstijų - vidutiniškai po 3 proc. per metus, tačiau pasauliniame kontekste užims nedidelę dalį lyginant su JAV, Europos Sąjungos ir Kinijos ekonomikomis.
„Pastarosios sukurs po 20 proc. pasaulio BVP, tuo tarpu Rusijos dalis sudarys vos 2,5 procento. (...) Pagrindinėmis Rusijos ekonominio silpnumo priežastimis bus jau minėtos demografinės problemos, praktiškai nevykstanti ekonomikos diversifikacija ir priklausomybė nuo vienos pagrindinės ūkio šakos - žaliavų gamybos ir eksporto. Istorinė patirtis rodo, kad valstybės, ekonomikos plėtrą grindžiančios gamtiniais ištekliais, negali užsitikrinti ilgalaikio augimo“, - teigia KAM.
Pasak ministerijos analitikų, vienu pagrindinių Rusijos ekonominės politikos tikslų turėtų būti permainos, kurios skatintų bendrą ekonomikos augimą, tarptautinę prekybą, tiesiogines užsienio investicijas, pakeltų pragyvenimo lygį. Tam, anot jų, reikalingas Maskvos noras sukurti verslo aplinką reguliuojančias stabilias, nuspėjamas, visiems vienodai taikomas taisykles.
Tuo metu, valstybės kontroliuojamų Rusijos karinės pramonės įmonių produkcija ateityje bus pajėgi konkuruoti pasaulyje.
„Rusija išlaikys savo, kaip technologijų plėtotojos, pozicijas kosmoso, branduolinės energijos, karinės aviacijos, kompiuterių programavimo, kai kuriose informacinių technologijų srityse, tačiau nesugebės panaudoti šių pasiekimų masinių produktų gamyboje“, - mano KAM ekspertai.
Ministerijos analitikai yra skeptiški vertindami demokratinių pokyčių Rusijoje perspektyvas ir teigia, kad kaimyninėje valstybėje „galimas tolesnis autoritarizmo apraiškų stiprėjimas pasižymintis valdžios vertikale, visuomenės institucijų naikinimu, teisinių institutų menkinimu, stiprinant jėgos struktūras, žmogaus teisių ir laisvių ignoravimu“.
„Tikriausiai bus tęsiama politika „silpni regionai - stiprus centras“, stiprinant teritorinę administracinę centralizaciją ir mažinant federalinių vienetų skaičių. Nors tokie pertvarkymai bus pristatomi kaip valdymo struktūros tobulinimo ir darbo efektyvumo gerinimo priemonės, etninių įtampų gali nepavykti išvengti. Ypač „jautrūs“ pertvarkymams gali būti tokie regionai kaip Šiaurės Kaukazas, Tatarstanas, Jakutija“, - teigiama dokumente.
Be to teigiama, kad kol kas neaišku, ar Rusijoje sustiprės pilietinė visuomenė, nes nepatenkinti dabartiniu režimu protestuotojai „neturi nuoseklios vizijos, pasižymi skirtingais požiūriais, ko jie nori iš vyriausybės, jie neturi aiškių lyderių“.
KAM ekspertų teigimu, prognozuojama, kad iki 2030 metų Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti nuo 140 mln. iki 130 mln., o visuomenė senės.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimas bus ypač juntamas periferiniuose Šiaurės Rusijos regionuose; taip pat žymiai labiau paveiks kaimo nei miesto vietoves. Visos šiandien numatomos politinės priemonės geriausiu atveju sušvelnins padėtį, tačiau nebus pajėgios iš esmės pakeisti neigiamų tendencijų. (...) Vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų padaugės nuo 13 proc. (2010 m.) iki beveik 20 proc. (2030 m.). Tuo tarpu 15-64 metų asmenų sumažės nuo 72 proc. (2010 m.) iki 65 proc. (2030 m.)“, - teigiama studijoje.
Anot ministerijos, vienu iš galimų šaltinių mažėjančiam Rusijos gyventojų skaičiui kompensuoti taps imigracija, kuri vyks daugiausiai iš Kinijos ir Vidurio Azijos valstybių. Atskira problema gali tapti Tolimieji Rytai, iš kurių rusai traukiasi, o jų vietą užima legaliai ir nelegaliai atvykstantys kinai.
„Tikėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu Rusijos Tolimųjų Rytų „sinofikacija“ gali stiprėti ir kinai gali tapti dominuojančia tauta Rusijos Tolimųjų Rytų regione. Rusijai, neturinčiai imigrantų integravimo į visuomenę patirties, gresia galimas nacionalizmo sustiprėjimas, socialiniai neramumai ar nacionalistines idėjas deklaruojančių partijų iškilimas“, - rašoma dokumente.
Ši studija bus pristatyta pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
