Briuselyje vykusiame susitikime dalyvavęs užsienio reikalų
viceministras Vytautas Leškevičius sakė, kad Lietuvai nesuprantami
Maskvos manevrai, kuriuos Rusija aiškina atsaku į NATO kuriamą
priešraketinės gynybos sistemą.
„Išsakėme savo nuogąstavimus, kad mums nesuprantami Maskvos
manevrai didinant savo puolamąją ginkluotę Karaliaučiaus srityje.
Nematome jokios nei strateginės, nei gynybinės to prasmės“, - BNS
sakė V.Leškevičius po antradienio vakarą vykusio susitikimo.
„Tai vertintina veikiau kaip politinis ženklas
NATO priklausančioms Rusijos kaimynėms“, - interviu telefonu teigė
viceministras.
Tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusioje Karaliaučiaus srityje
diegiama žemė-oras tipo raketų sistema S- 400, Rusija taip pat
perspėja, jog ji gali dislokuoti „Iskander“ raketų sistemą.
Anot V. Leškevičiaus, iš susitikime dalyvavusio Rusijos
užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo į Lietuvos keltus
klausimus „kokių nors specifinių atsakymų, tačiau ir kontr-
priekaištų šį kartą neteko išgirsti“.
Diplomato teigimu, Lietuvai svarbu, kad antradienį patvirtintoje
NATO ir Rusijos darbo programoje 2013 metams numatyta ištirti
galimybes bendradarbiauti utilizuojant perteklinę amuniciją.
Rusija senų sprogmenų utilizavimui yra pasirinkusi karinį
poligoną šalia sienos su Lietuva, ir pasienio gyventojai nuolat
jaučia sprogdinimų keliamus nepatogumus.
Daugiausia dėmesio NATO ir Rusijos taryboje bei po jo vykusiame
28 Aljanso šalių atstovų susitikime buvo skirta Turkijos prašymui
dislokuoti raketas „Patriot“ apginti jos sieną su Sirija. Sirijos
režimo tradicinė sąjungininkė Maskva sukritikavo tokį žingsnį.
Daug dėmesio susitikime skirta ir situacijai Afganistane, iš
kurio NATO vadovaujamos pajėgos išves kovinius dalinius iki 2014
metų pabaigos.
„Susitikimas buvo ramus ir konstruktyvus. Ne visada taip būdavę
anksčiau“, - BNS sakė V. Leškevičius.