Šiaurės Korėja trijų pakopų raketą „Unha 3“ paleido
gruodžio 12 dieną, tačiau tvirtino, kad tai buvo mokslinė misija,
siekiant iškelti palydovą, kurio orbitos kryptis būtų artima
Žemės sukimosi ašies orientacijai.
Sekmadienį paskelbti raketos galios įvertinimai buvo pagrįsti
pirmosios pakopos kritimo vietoje rasto oksidatoriaus bako tyrimais.
Jūroje nukritusioje talpoje tebebuvo likę raudonos koncentruotos
azoto rūgšties, naudojamos kaip degalų oksidatorius pirmosios
pakopos raketiniuose varikliuose.
„Sprendžiant iš mūsų analizės ir simuliacijos, ši raketa
gali nuskrieti daugiau nei 10 tūkst. kilometrų, skraidindama 500-600
kilogramų kovinę galvutę“, - vienas Gynybos ministerijos
pareigūnas sakė žurnalistams.
Pasak jo, kadangi jokių antrosios ir trečiosios pakopos liekanų
nebuvo rasta, neįmanoma nustatyti, ar ši raketa gali būti tiksliai
nutaikoma balistinės trajektorijos leidimosi fazėje. Ši galimybė
yra esminis tarpžemyninių balistinių raketų technologijos
elementas.
Daugelis šalių Šiaurės Korėjos raketos startą laiko
užslėptu balistinės raketos bandymu, kurie yra draudžiami pagal
Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas, paskelbtas, kai Pchenjanas atliko
branduolinių užtaisų bandymus 2006 ir 2009 metais.
Sėkmingas raketos paleidimas laikomas dideliu ir strategiškai
svarbiu žingsniu priekin izoliuotai komunistinei valstybei, nors
ekspertų nuomonės skiriasi, kokios yra šios raketos nutaikymo
galimybės.
Pietų Korėjos rastos raketos nuolaužos buvo pagamintos iš
aliuminio ir magnio lydinio, o aštuoni jos segmentai buvo suvirinti
rankiniu būdu.
„Suvirinimas buvo grubus, atliktas rankiniu būdu“, - teigė
ministerijos pareigūnas, pridūręs, kas oksidatoriaus bake buvo
nuodingų cheminių medžiagų, retai naudojamų šalių, turinčių
pažangesnes kosmines technologijas.