Varšuva pareiškė, kad EŽTT planai išslaptinti Lenkijos
dokumentus kelia grėsmę šalies saugumui, tačiau tribunolas
tvirtina, kad jo gauta informacija jau yra viešai prieinama.
Rugsėjį Varšuva pateikė Strasbūre įsikūrusiam teismui
informaciją, atliekant tyrimą dėl JAV Gvantanamo įlankos kalėjime
laikomų asmenų pareiškimų, esą jie buvo kankinami slaptame CŽV
kalėjime, kuris matomai veikė Lenkijoje 2002-2003 metais.
Lenkijos vyriausybė ne kartą neigė leidusi veikti tokiems CŽV
objektams šalies teritorijoje, nors prokurorai pradėjo tyrimą dėl
pranešimų, kad įtariami teroristai galėjo būti šiurkščiai
tardomi slaptuose kalėjimuose.
Varšuva paprašė, kad nebūtų viešinama jos perduota
informacija apie Saudo Arabijos pilietį Abd al Rahimą al Nashiri, šiuo metu laikomą Jungtinėse Valstijose.
Šis asmuo yra pagrindinis įtariamasis byloje dėl 2000 metais Jemene
įvykdyto sprogdinimo prie JAV karo laivo „USS Cole“.
Abd al Rahimas al Nashiri tvirtino, kad buvo laikomas ir
kankinamas CŽV „juodajame objekte“ Lenkijoje, kai buvo sučiuptas po
2001 metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų teroro atakų prieš Jungtines
Valstijas.
Lenkijos teisingumo ministras Jaroslawas Gowinas sakė esantis „labai susirūpinęs“ dėl EŽTT sprendimo
paviešinti Varšuvos perduotą informaciją apie numanomus
slaptuosius kalėjimus, teigdamas, jog toks žingsnis yra „grėsmė
Lenkijos saugumui“.
Vyriausybės atstovas Pawelas Grasas sakė, kad
Lenkijai teks būti „atsargesnei bendradarbiaujant su teismu“, nes
daugelis jos pačios atliekamo tyrimo detalių yra įslaptintos.
„Kol Lenkijos prokurorai baigs savo tyrimą, mūsų
bendradarbiavimas nepateisins teismo lūkesčių, kad nebūtų
trikdomas mūsų tyrimas arba nebūtų galimo spaudimo pateikti
kaltinimus“, - P.Grasio žodžius citavo naujienų agentūra PAP.
Europos Taryba yra paskelbusi, kad slaptame kalėjime Lenkijoje
buvo laikomi keli „itin vertingi suimtieji“, tarp jų rugsėjo
11-osios atakų sumanytoju save vadinantis Khalidas Sheikhas
Mohammedas, šiuo metu laikomas
Gvantanamo kalėjime. Teigiama, kad kiti slaptieji CŽV kalėjimai
taip pat veikė Rumunijoje ir Lietuvoje.
Tiek Bukareštas, tiek Vilnius šiuos įtarimus neigia.
Vienas EŽTT atstovas sakė, kad Varšuva nepateikė jokių
slaptų dokumentų Abd al Rahimo al Nashiri byloje - tik rašytinius
parodymus, kuriuose esanti informacija jau dabar yra prieinama
viešai.
„Laikantis įprasto praktikos, teismo sprendimas atšaukti
konfidencialumą šių parodymų atžvilgiu buvo priimtas
pasikonsultavus su vyriausybe“, - jis sakė AFP.
Praeitą savaitę Lenkijos prokurorai pratęsė 2008 metais
pradėtą tyrimą dėl kaltinimų, esą 2002-2003 metais Varšuva
davė leidimą CŽV įrengti kalėjimą Senųjų Keikutų kaime
šalies šiaurės rytuose, kur buvo tardomi įtariamieji dėl rugsėjo
11-osios išpuolių.